Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu valstybinei televizijai oficialiai pripažino, kad šalis išgyvena „sunkų laikotarpį“, o Ukrainos vykdomi sistemingi tolimojo nuotolio smūgiai dronais ir raketomis sukėlė realų degalų bei kuro trūkumą Rusijos Federacijos teritorijoje. Padėtis tapo tokia kritinė, kad giliai užnugaryje esančiuose Sibiro regionuose valdžia buvo priversta įvesti oficialų kuro normavimą gyventojams. Tuo pat metu tarptautiniai ekspertų tyrimai rodo, kad Kremliaus vadovo pareiškimai apie situaciją fronto linijoje, pavyzdžiui, apie tariamą Kupjansko užėmimą, neatitinka tikrovės, o okupuotame Kryme po dar vienos neramios nakties gyventojai bando išgyventi ekstremalią karščio bangą be elektros, vandens ir degalų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Informacijos iškraipymas Kremliuje ir Putino pokalbiai su Lukašenka Valdajuje
Tarptautiniai saugumo ir karo ekspertai, analizuojantys nuolatinius Rusijos pareiškimus apie pergales fronte, pabrėžia, kad dezinformacija apie tokius miestus kaip Kupjanskas (kurį rusai neva „užėmė“ jau kelis kartus, nors jis lieka Ukrainos kontrolėje) rodo gilią sisteminę problemą. Analitikai linkę manyti, kad čia veikia abu veiksniai: V. Putinas ne tik sąmoningai iškraipo realybę propagandos tikslais, bet ir pats gauna stipriai „pagražintas“ ataskaitas iš savo generolų. Rusijos karinėje hierarchijoje žemesnio rango vadai bijo pranešti apie nesėkmes ir prarastas pozicijas, todėl aukščiausiąją šalies vadovybę pasiekia realybės neatitinkantys, optimistiniai pranešimai, lemiantys klaidingus strateginius sprendimus.
Didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukė ir neformalus V. Putino bei Aliaksandro Lukašenkos susitikimas Valdajuje, kurio užkulisius aktyviai analizuoja politologai. Nors oficialiai skelbiama apie „sąjunginės valstybės integraciją“, žvalgybos duomenys rodo, kad pagrindinė pokalbių tema buvo dramatiškai suprastėjusi Rusijos ekonominė ir energetinė padėtis dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms. Putinas bandė spausti Lukašenką, kad Baltarusija skubiai padidintų savo benzino bei dyzelino eksportą į Rusiją, siekiant padengti deficitą civilinėje rinkoje, bei reikalavo didesnio Minsko indėlio karinės logistikos grandinėse, kol Maskva bando suvaldyti vidinę degalų krizę.
Nerami naktis Kryme ir išgyvenimas per karščius be resursų
Okupuotame Krymo pusiasalyje praėjusi naktis vėl buvo itin nerami – vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pranešė apie galingus sprogimus ir veikiančias oro gynybos sistemas netoli strateginių karinių bazių bei logistikos mazgų. Ukrainos pajėgos tikslingai tęsia pusiasalio izoliacijos strategiją, naikindamos kuro saugyklas, radarus ir tiekimo kelius. Šios naktinės atakos ne tik griauna Rusijos kariuomenės užnugarį, bet ir sukelia ilgalaikius infrastruktūros gedimus, dėl kurių nukenčia civilinė pusiasalio dalis.
Padėtį Kryme dar labiau komplikuoja visą Rytų Europą alinanti rekordinė karščio banga. Gyventojai susiduria su katastrofišku elektros, vandens ir degalų stygiumi, o esant varginančiai kaitrai virš keturiasdešimties laipsnių, išgyvenimo sąlygos tapo ekstremalios. Dėl kuro trūkumo neveikia atsarginiai dyzeliniai generatoriai ligoninėse ir vandens pumpavimo stotyse, todėl daugelyje miestų įvestas griežtas geriamo vandens normavimas bei nuolatiniai elektros atjungimai. Žmonės bando gelbėtis pirkdami išpūstomis kainomis vandenį buteliuose, masiškai palieka įkaitusius daugiabučius ieškodami vėsumos pakrantėse, o vietos ligoninės vos spėja priimti perkaitusius ar dėl dehidratacijos nukentėjusius asmenis, vyriausybei nesugebant užtikrinti pamatinių gyvenimo sąlygų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
