Vengrijos parlamento nariai oficialiu balsavimu nusprendė, kad šalis privalo likti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) nare, taip tiesiogiai atmesdami ir panaikindami premjero Viktoro Orbano anksčiau priimtą sprendimą. Šis netikėtas įstatymų leidėjų žingsnis žymi vieną iš retų atvejų, kai šalies parlamentas viešai ir teisiškai pasipriešina valdančiosios partijos lyderio bei vyriausybės vadovo užsienio politikos kursui. Sprendimas išlaikyti narystę šioje pasaulinėje institucijoje sulaukė didelio atgarsio tiek pačioje Vengrijoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje, stiprėjant diskusijoms dėl šalies įsipareigojimų teisinės valstybės principams.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Balsavimo rezultatai rodo tam tikrą politinį lūžį šalies viduje, ypač atsižvelgiant į tai, kad premjero inicijuotas pasitraukimo procesas buvo sulaukęs griežtos kritikos iš kitų Europos Sąjungos valstybių ir žmogaus teisių gynimo organizacijų.
Politinė takoskyra ir vyriausybės iniciatyvos žlugimas
Premjeras Viktoras Orbanas ir jo artimiausia aplinka ilgą laiką demonstravo skeptišką požiūrį į tarptautinių teisinių institucijų jurisdikciją, teigdami, kad TBT sprendimai dažnai yra politizuoti ir pažeidžia nacionalinį suverenitetą. Vyriausybės bandymas inicijuoti pasitraukimą iš Hagoje įsikūrusio teismo buvo vertinamas kaip siekis apsisaugoti nuo galimų tarptautinių teisinių pasekmių ir sustiprinti šalies izoliacinę politiką tam tikrais globaliais klausimais. Tačiau parlamento debatuose paaiškėjo, kad net ir dalis valdančiosios koalicijos atstovų įžvelgė rimtų rizikų šalies reputacijai, jei Vengrija taptų pirmąja Europos Sąjungos nare, oficialiai atsakiusia tarptautinio teisingumo principų.
Opozicijos lyderiai ir dalis nepriklausomų deputatų balsavimą pavadino pergale prieš bandymus toliau tolinti Vengriją nuo vakarietiškų vertybių ir tarptautinės teisės standartų. Jų teigimu, pasilikimas TBT yra aiškus signalas, kad šalis išlieka įsipareigojusi kovai su pasauliniais nusikaltimais žmoniškumui bei karo nusikaltimais. Šis parlamentarų žingsnis taip pat apriboja vyriausybės galimybes vienašališkai priimti strateginius užsienio politikos sprendimus be platesnio politinio konsensuso.
Reakcija Briuselyje ir tarptautinės pasekmės
Europos Sąjungos institucijose šis Vengrijos parlamento sprendimas buvo sutiktas su palengvėjimu, nes Budapešto pasitraukimas iš TBT būtų sukūręs pavojingą precedentą bendrijos viduje. Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto nariai pažymėjo, kad toks žingsnis padeda išlaikyti vieningą bloko poziciją dėl tarptautinės teisės viršenybės ir stiprina bendradarbiavimą su pasaulinėmis teisingumo institucijomis. Ekspertai pabrėžia, kad šis balsavimas gali sušvelninti pastaruoju metu tvyrojusią įtampą tarp Budapešto ir Briuselio, susijusią su teisinės valstybės principų laikymusi Vengrijoje.
Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vadovybė taip pat teigiamai įvertino Vengrijos įstatymų leidėjų sprendimą, pabrėždama, kad visų Romos statuto narių vienybė yra esminis faktorius užtikrinant globalų teisingumą. Tuo tarpu Vengrijos vyriausybės atstovai po balsavimo susilaikė nuo griežtų komentarų, tik pažymėdami, kad jie gerbia parlamento procedūras, nors ir toliau laikosi nuomonės dėl būtinybės reformuoti tam tikrus tarptautinių organizacijų veiklos aspektus. Politikos analizė rodo, kad šis įvykis gali paskatinti platesnes diskusijas Vengrijos visuomenėje apie šalies vietą tarptautinėje arenoje ir vyriausybės sprendimų kontrolės mechanizmus.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
