Lapkričio 1-ąją Lietuvoje minima Visų Šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo diena (Vėlinės). Šios dvi glaudžiai susijusios datos tradiciškai sutelkia šalies gyventojus: dešimtys tūkstančių šeimų keliauja po šalį lankydami artimųjų kapus, uždegdami atminimo žvakeles bei pagerbdami anapilin išėjusius giminaičius, laisvės kovotojus ir valstybei nusipelniusias asmenybes. Lietuva išsiskiria Europos kontekste, mat abi šios dienos šalyje oficialiai paskelbtos valstybinėmis šventėmis ir nedarbo dienomis, atspindinčiomis gilias pagoniškosios kultūros bei krikščioniškosios liturgijos šaknis.

Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje

Šimtmečių tradicijos: nuo archajinių Ilgių iki žvakių jūros kapinėse

Nors teologiškai lapkričio 1-oji skirta pagerbti visiems Bažnyčios šventiesiems, o lapkričio 2-oji – visoms mirusiųjų sieloms, liaudies sąmonėje šios dvi dienos susiliejo į vientisą Vėlinių laikotarpį. Šios šventės šaknys siekia senovės baltų rudens apeigas – Ilges, kurių metu buvo tikima, kad mirusiųjų vėlės sugrįžta aplankyti gyvųjų.

Šiandieninė kapų lankymo tradicija susiformavo tarpukario Lietuvoje, kuomet pradėta masiškai puošti kapavietes eglių šakomis, gyvomis chrizantemomis ir degti žvakes. Šiuolaikinėje Lietuvoje šis savaitgalis tampa didžiausiu vidinės migracijos laikotarpiu: savivaldybės organizuoja papildomus viešojo transporto maršrutus prie kapinių, policija reguliuoja eismo srautus, o vakarais kapinės nušvinta tūkstančiais žiburių. Greta artimųjų kapų tradiciškai uždegamos žvakutės ant apleistų, niekieno neprižiūrimų kapaviečių, taip pat prie partizanų, karių savanorių ir istorinių asmenybių memorialų.

Kodėl šventė tapo valstybine ir nedarbo diena?

Lietuvos teisinėje sistemoje ši šventė įtvirtinta kaip išskirtinė tautinės tapatybės ir bendruomeniškumo išraiška. Lapkričio 1-oji nedarbo diena paskelbta dar Atgimimo metais – 1990 m. vasario 9 d. Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, grąžinant sovietmečiu draustas ar ribotas religines tradicijas.

Vėliau Seimas priėmė sprendimą nedarbo diena paskelbti ir lapkričio 2-ąją (Vėlines), kuri oficialiu laisvadieniu tapo nuo 2020 metų. Sprendimas įteisinti net dvi laisvas dienas iš eilės priimtas atsižvelgiant į tai, kad lietuviams kapų priežiūra ir lankymas yra viena stipriausių gyvųjų tradicijų, reikalaujanti tolimų kelionių po visą šalį, šeimų susitikimų bei ramaus protėvių pagerbimo be skubėjimo.

Kur dar Europoje minima ši diena?

Visų Šventųjų diena yra oficiali valstybinė šventė ir nedarbo diena daugelyje Europos Sąjungos valstybių, ypač tose, kur vyrauja gilios katalikiškos tradicijos.

Lapkričio 1-ąją oficialiai ilsisi Lenkija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Belgija, Austrija, Slovakija, Vengrija, Kroatija, Liuksemburgas, o Vokietijoje ši diena yra nedarbo diena penkiose federalinėse žemėse (Bavarijoje, Badene-Viurtemberge, Šiaurės Reine-Vestfalijoje, Reino krašte-Pfalce ir Saro krašte). Skandinavijos šalyse – Švedijoje ir Suomijoje – ši šventė perkeliama į pirmąjį lapkričio šeštadienį. Daugumoje šių šalių gyventojai taip pat lanko kapines ir neša chrizantemas, tačiau Lietuva išlieka viena iš nedaugelio valstybių greta kaimyninės Lenkijos, kur kapinių lankymo kultūra yra tokia visuotinė ir emociškai reikšminga.

Šis straipsnis parengtas pagal Lietuvos teisės aktus, etnologijos šaltinius ir naujienų agentūrų pranešimus.