Europos Komisija paskelbė 2026 m. Konvergencijos ataskaitą, kurioje įvertino penkių eurą įsivesti teisiškai įsipareigojusių ES valstybių narių – Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Švedijos – pažangą. Nors bendroji valiuta, kuria kasdien naudojasi daugiau nei 350 milijonų žmonių 21 šalyje, išlieka stipriu Europos tapatybės ir ekonominio atsparumo simboliu, ataskaita atskleidė, kad nė viena iš vertintų valstybių šiuo metu neatitinka visų būtinų kriterijų. Vertinimą papildo lygiagrečiai paskelbta Europos Centrinio Banko (ECB) ataskaita.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Maastrichto kriterijai ir skirtingi šalių pažangos lygiai
Pasirengimas prisijungti prie euro zonos yra vertinamas pagal keturis ekonominius konvergencijos kriterijus, nustatytus Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV): kainų stabilumą (infliaciją), tvarius viešuosius finansus (deficitą ir skolą), valiutos kurso stabilumą bei ilgalaikių palūkanų normų tvarumą. Taip pat tikrinama, ar šalių nacionaliniai teisės aktai pinigų politikos srityje visiškai suderinti su ES sutartimis ir ECB statutu.
2026 metų ataskaita parodė, kad šalys demonstruoja labai skirtingą nominalios konvergencijos lygį:
“Čekija ir Švedija” sėkmingai vykdo tris iš keturių ekonominių reikalavimų: jos atitinka kainų stabilumo, viešųjų finansų ir ilgalaikių palūkanų normų kriterijus. Visgi abi šalys suklupo ties valiutos kurso stabilumo kriterijumi, o jų nacionaliniai įstatymai vis dar nėra visiškai suderinti su Ekonominės ir pinigų sąjungos taisyklėmis.
“Vengrija, Lenkija ir Rumunija” šiuo metu neatitinka nė vieno iš keturių Maastrichto kriterijų, o jų teisinė bazė pinigų politikos srityje taip pat reikalauja esminių korekcijų.
Pagrindine kliūtimi visoms penkioms valstybėms išlieka tai, kad nė viena iš jų nedalyvauja Valiutų kurso mechanizme (ERM II). Pagal galiojančias taisykles, šalis privalo savanoriškai prisijungti prie šio mechanizmo ir išbūti jame bent dvejus metus be didesnių įtampų, kad jos valiutos kurso stabilumas būtų įskaitytas. Papildoma analizė parodė, kad nors šios šalys finansiškai ir ekonomiškai yra gerai integruotos į ES, kai kurios iš jų vis dar susiduria su makroekonominiu pažeidžiamumu bei institucinės struktūros iššūkiais.
Eurobarometras: visuomenės parama eurui auga
Kartu su ataskaita pristatyti naujausi „Eurobarometro“ (Flash 583) apklausos rezultatai, atlikti 2026 m. balandžio–gegužės mėnesiais. Duomenys rodo, kad euro zonos nepasiekusių šalių piliečiai bendrąją valiutą vertina pozityviai. Dauguma respondentų (57 %) mano, kad euras atnešė naudos jau dabar jį naudojančioms šalims, o 52 % palaiko idėją, kad jų gimtoji šalis ilgainiui įsivestų šią valiutą.
Parama atskirose šalyse pasiskirstė nevienodai:
“Vengrija”: fiksuojamas didžiausias palaikymas – net 80 % piliečių pasisako už euro įvedimą (5 procentiniais punktais daugiau nei pernai).
“Rumunija”: eurą palaiko 65 % apklaustųjų.
“Švedija”: už bendrąją valiutą balsuotų 51 % gyventojų.
“Lenkija ir Čekija”: čia entuziazmas išlieka mažiausias – atitinkamai 43 % ir 42 % respondentų pritaria integracijai į euro zoną.
Konvergencijos ataskaitos yra leidžiamos kas dvejus metus arba gavus specialų valstybės narės prašymą (kaip Bulgarijos atveju 2025 m.). Visos ES šalys, išskyrus išimtį (opt-out) išsiderėjusią Daniją, yra teisiškai įpareigotos anksčiau ar vėliau tapti euro zonos narėmis, tačiau tikslus laiko grafikas joms nėra nustatytas – šalys pačios kalibruoja savo pasirengimo kelią.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos pranešimus.
