Europos Sąjungos Taryba nusprendė dar vieneriems metams – iki 2027 m. sausio 13 d. – pratęsti tikslines ribojamąsias priemones dėl padėties Gvatemaloje, siekdama apginti demokratiją ir teisinę valstybę šalyje.
Daugiau šia tema: Europos Vadovų Taryba, European Council
Kam taikomos ribojamosios priemonės
Šiuo metu ES ribojamosios priemonės taikomos aštuoniems asmenims ir vienam subjektui, kurie laikomi atsakingais už veiksmus, kenkiančius demokratijai, teisinės valstybės principams ir taikiam valdžios perdavimui Gvatemaloje.
Asmenims taikomi draudimai atvykti ar vykti tranzitu per ES valstybes nares, o tiek asmenų, tiek į sąrašą įtraukto subjekto turtas yra įšaldytas. ES piliečiams ir įmonėms draudžiama jiems tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas.
Priemonės nėra nukreiptos prieš šalį ar jos gyventojus
Taryba pabrėžė, kad šios tikslinės sankcijos nėra nukreiptos prieš Gvatemalos valstybę, jos gyventojus ar ekonomiką. Jos skirtos tik tiems asmenims ir subjektams, kurie tiesiogiai prisidėjo prie demokratinių procesų trikdymo.
ES ir toliau siekia palaikyti ilgalaikę partnerystę su Gvatemala ir remti demokratinius procesus bei žmogaus teises šalyje.
ES parama demokratijai Gvatemaloje
Europos Sąjunga pastaraisiais metais aktyviai rėmė demokratiją Gvatemaloje – 2023 m. čia dirbo ES rinkimų stebėjimo misija, o Briuselis aiškiai palaikė demokratinių rinkimų rezultatus.
2026 m. ES taip pat mobilizuos specialią ad hoc misiją, kuri stebės svarbių institucijų – Aukščiausiojo rinkimų tribunolo, Konstitucinio teismo ir generalinio prokuroro – atrankos ir skyrimo procesus.
Kontekstas
Atskira ribojamųjų priemonių sistema dėl padėties Gvatemaloje buvo priimta 2024 m. sausio 12 d., reaguojant į bandymus pakenkti demokratiniam perėjimui po 2023 m. visuotinių rinkimų. Pirmieji asmenys į sankcijų sąrašą buvo įtraukti 2024 m. vasarį, o papildomi – 2025 m. birželį.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos informaciją.*
