Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija oficialiai priėmė sprendimą atšaukti Armėnijos ambasadorių Maskvoje, taip reaguodama į pastaruoju metu sparčiai intensyvėjančius Jerevano politinius bei diplomatinius ryšius su Europos Sąjunga. Šis žingsnis žymi rimtą diplomatinį atšalimą ir gilėjančią krizę tarp dviejų istorinių sąjungininkių, Kremliui atvirai demonstruojant nepasitenkinimą dėl Armėnijos bandymų diversifikuoti savo užsienio politiką bei ieškoti naujų saugumo partnerių Vakaruose. Šis Teherano kaimynystėje ir Kaukazo regione vykstantis posūkis sulaukė didelio tarptautinių stebėtojų dėmesio, prognozuojančių ilgalaikius geopolitinius pokyčius visame regione.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Oficialiuose Maskvos pranešimuose teigiama, kad konsultacijoms atšauktas ambasadorius yra tiesioginis signalas Jerevano vyriausybei persvarstyti savo pastarųjų dienų sprendimus.
Jerevano posūkis link Vakarų ir Maskvos nepasitenkinimas
Pagrindinė šio griežto Rusijos žingsnio priežastis – nuoseklus Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano vyriausybės kursas mažinti šalies priklausomybę nuo Rusijos karinės bei ekonominės įtakos. Po nusivylimo Maskvos ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) neveiksnumu per pastaruosius regioninius konfliktus, Jerevanas pradėjo aktyviai gilinti integraciją su Europos Sąjunga. Tai apėmė ne tik ES civilinės stebėjimo misijos pasienyje išplėtimą, bet ir oficialias diskusijas dėl vizų režimo liberalizavimo bei saugumo paktų pasirašymo su atskiromis Europos valstybėmis, pavyzdžiui, Prancūzija.
Kremlius šiuos veiksmus vertina kaip tiesioginę grėsmę savo įtakos zonai Pietų Kaukaze ir kaltina Armėnijos vadovybę pasiduodant Vakarų šalių bandymams išstumti Rusiją iš regiono. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai pabrėžė, kad „vienašališkas Jerevano flirtas su ES“ prieštarauja galiojantiems dvišaliams susitarimams ir gali pakenkti pačios Armėnijos saugumui. Ambasadoriaus atšaukimas demonstruoja, kad Maskva yra pasirengusi panaudoti politinio ir ekonominio spaudimo svertus, siekdama sustabdyti tolesnį Jerevano judėjimą link europinių struktūrų.
Geopolitinės pasekmės Pietų Kaukazo regionui
Šis diplomatinis incidentas gali turėti toli siekiančių pasekmių visam Pietų Kaukazo saugumo žemėlapiui. Analitikai pastebi, kad Armėnija šiuo metu randasi itin pažeidžiamoje situacijoje, nes jos ekonomika, ypač energijos išteklių tiekimas, išlieka stipriai susijusi su Rusija. Maskva, reaguodama į politinį nepaklusnumą, gali pritaikyti paslėptas ekonomines sankcijas, pavyzdžiui, sugriežtinti importo kontrolę Armėnijos prekėms arba padidinti dujų kainas, kas sukeltų rimtų iššūkių N. Pašiniano administracijai šalies viduje.
Tuo tarpu Europos Sąjunga pareiškė toliau remsianti Armėnijos demokratines reformas ir suverenitetą, nepaisant trečiųjų šalių spaudimo. Briuselis pabrėžia, kad kiekviena nepriklausoma valstybė turi suverenią teisę pasirinkti savo užsienio politikos partnerius bei saugumo architektūrą. Ši situacija verčia Jerevaną elgtis itin apgalvotai – viena vertus, tęsti gyvybiškai svarbią integraciją su Vakarais, kita vertus, išvengti visiško santykių nutraukimo su kaimynine regionine galybe, galinčio išprovokuoti naują destabilizacijos bangą pasienyje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
