Europos Sąjungos ir Kanados santykiuose iškilo netikėtas diplomatinis barjeras – bendrijos šalys narės nusprendė atsisakyti ir užblokuoti planus pradėti derybas dėl Kanados „asocijuotosios narystės“ statuso. Nors abi pusės ieškojo būdų „dabar arba niekada“ principu apsaugoti strateginę partnerystę nuo galimo Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus ir naujų prekybos karų bangos, Briuselio vidaus baimės ir instituciniai nesutarimai sustabdė šią istorinę integracijos galimybę.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kodėl kilo problemų ir kas priešinasi asocijuotajai narystei?
Idėja suteikti Kanadai precedento neturintį „asocijuotosios narės“ statusą kilo kaip atsakas į geopolitinį neapibrėžtumą, siekiant sukurti glaudesnį teisinį ir ekonominį tiltą tarp dviejų panašiai mąstančių Vakarų demokratijų. Tačiau šiam planui griežtai pasipriešino kelios ES valstybės narės, nusprendusios atmesti patį derybų mandato siūlymą.
Pagrindinė pasipriešinimo priežastis – ES sostinių baimė sukurti pavojingą teisinį precedentą bendrijoje. Kai kurios ES narės išreiškė susirūpinimą, kad atvėrus duris Kanadai į atskirus ES sprendimų priėmimo ar politikos formavimo mechanizmus be pilnų narystės įsipareigojimų, panašių privilegijų nedelsiant pareikalaus ir Jungtinė Karalystė po „Brexit“. Be to, ES viduje vis dar neišspręsti ginčai dėl galutinio Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (CETA) ratifikavimo: atskiros šalys narės baiminasi pernelyg didelės konkurencijos žemės ūkio sektoriuje ir teisinių arbitražų nepriklausomumo, todėl atsisako suteikti Otavai dar gilesnę integraciją, kol nėra visiškai išspręstos dabartinės sutartys.
„Dabar arba niekada“: D. Trumpo grėsmė kaip bendradarbiavimo variklis
Diplomatinė skuba dėl šio statuso buvo neatsiejama nuo padėties Jungtinėse Valstijose. Tiek Briuselis, tiek Otava situaciją vertino kaip „dabar arba niekada“ langą, siekdami suformuoti patikimą apsauginį skydą prieš D. Trumpo protekcionistinę politiką. D. Trumpo atvirai skelbiamos grėsmės įvesti visuotinius importo tarifus, peržiūrėti Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos paktą (USMCA) ir taikyti spaudimą sąjungininkams verčia Kanadą skubiai diversifikuoti savo ekonominę priklausomybę nuo JAV rinkos.
Europos Sąjungai Kanada yra strateginė partnerė, galinti tiekti kritines žaliavas, reikalingas žaliajai pertvarkai, technologijų pramonei bei gynybos sektoriui, apeinant Kinijos dominavimą. Nepaisant asocijuoto statuso atmetimo, bendras supratimas, kad JAV protekcionizmas kelia vienodą grėsmę abipus Atlanto, verčia lyderius ieškoti alternatyvių bendradarbiavimo formų.
Sprendimų paieškos ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos
Atmesta formali „asocijuotoji narystė“ nereiškia partnerystės pabaigos – derybos persikelia į konkretesnių, sektorinių susitarimų lauką. Vietoje bendro politinio statuso kūrimo, ES ir Kanada ketina koncentruotis į praktinius žingsnius:
1. Kritinių žaliavų ir tiekimo grandinių integraciją. Kanada aktyviai jungiama prie ES strateginių mineralų klubo, užtikrinant ličio, nikelio ir kobalto tiekimą Europos pramonei.
2. Mokslinius tyrimus ir inovacijas. Kanada jau sėkmingai prisijungė prie ES programos „Horizon Europe“, o šį modelį planuojama taikyti ir kitoms bendrijos technologinėms iniciatyvoms.
3. Gynybos ir saugumo bendradarbiavimą. Šalys siekia glaudesnio koordinavimo Arkties saugumo, kovos su kibernetinėmis grėsmėmis bei dezinformacija srityse.
Nors maksimalistinis integracijos projektas buvo sustabdytas siekiant apsaugoti ES vidaus teisyną, praktinis Kanados ir Europos suartėjimas išlieka viena stabiliausių Vakarų aljanso krypčių, kuriai postūmį toliau teiks globalūs geopolitiniai sukrėtimai.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
