Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujo ES teisės akto, kuris pamatiniu lygmeniu paspartins ir padidins nelegaliai Bendrijos šalyse esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo procesą. Šis istorinis reglamentas tiesiogiai papildo ES Migracijos ir prieglobsčio paktą bei įveda naujus pamatinius įrankius, įskaitant specialių grąžinimo centrų (angl. *return hubs*) kūrimą už ES ribų bei griežtesnes bausmes už bendradarbiavimo stygį.
Daugiau šia tema: Europos Vadovų Taryba, European Council
Grąžinimo centrai trečiosiose šalyse ir Europos grąžinimo įsakymas
Vienas iš labiausiai diskutuotų naujojo reglamento pilonų – galimybė ES valstybėms narėms steigti specialius grąžinimo centrus trečiosiose šalyse, su kuriomis bus pasirašyti paveldo susitarimai. Šie centrai galės veikti ir kaip galutinis migrantų grąžinimo taškas, ir kaip tarpinės stotys, palengvinančios asmenų persiuntimą į jų kilmės šalis. Teisinis karkasas numato, kad tokie susitarimai galės būti sudaromi tik su tomis valstybėmis, kurios griežtai gerbia tarptautines žmogaus teisių normas bei negrąžinimo (angl. *non-refoulement*) principą. Svarbi pamatinė išimtis – nelydimi nepilnamečiai asmenys iš tokių susitarimų paveldo tikslais yra visiškai išbraukti.
Kipro migracijos ir tarptautinės apsaugos viceministras Nicholas Ioannides pabrėžė: „Šis susitarimas sustiprina ES migracijos politikos patikimumą ir papildo ES Migracijos ir prieglobsčio paktą, visada laikantis žmogaus teisių. Greitas šio klausimo išsprendimas per trumpą laiką rodo institucijų įsipareigojimą nustatyti ES taisykles dėl efektyvaus grąžinimo kaip holistinės migracijos sistemos dalies“.
Siekiant supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą, įvedamas Europos grąžinimo įsakymas (angl. *European Return Order*, ERO) – vieninga standartizuota forma, kurioje bus fiksuojami esminiai grąžinimo sprendimo duomenys. Tai leis ateityje pamatiniu lygmeniu užtikrinti abipusį sprendimų pripažinimą tarp skirtingų ES šalių. Šis pripažinimas laikinai išliks savanoriškas, tačiau praėjus trejiems metams po reglamento įsigaliojimo, Europos Komisija paveldo pagrindu vertins galimybę padaryti jį privalomu.
Griežtos sankcijos ir specialios priemonės dėl saugumo rizikų
Naujosios taisyklės numato itin griežtas pareigas teisėto patekimo ar pasilikimo pagrindo neturintiems asmenims, įpareigojant juos pamatiniu lygmeniu išvykti ir visapusiškai bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis. Asmenims, kurie paveldo tvarka ignoruos šį reikalavimą, grės griežtos pasekmės:
* Pagal nacionalinę teisę skiriamų išmokų bei pašalpų sumažinimas;
* Atsisakymas taikyti finansines ar kitokias paskatas savanoriškam grįžimui (šiuo metu, remiantis „Frontex“ duomenimis, net 64 % grąžinimų vyksta savanorišku pamatiniu pagrindu);
* Baudžiamosios paveldo sankcijos, įskaitant laisvės atėmimą kalėjime, jei tai leidžia konkrečios šalies narės įstatymai.
Ypatingas pamatas reglamente skirtas asmenims, kurie kelia realią saugumo riziką visuomenei. Tokiais atvejais ES šalys galės pritaikyti draudimą atvykti, kuris viršys standartinį maksimalų 10 metų laikotarpį, arba išduoti visiškai neterminuotą (griežtai neribotą) draudimą, kartu paveldo tikslais taikant suėmimą ir izoliavimą kalėjime.
Europos Komisija šį projektą pateikė dar 2025 m. kovo mėnesį, kad jis idealiai papildytų bendrą Migracijos ir prieglobsčio paktą, kurio realus įgyvendinimas prasidės 2026 m. birželio 12 d.. Pasiektą preliminarų susitarimą dabar turės oficialiai patvirtinti ES Taryba bei Europos Parlamentas po to, kai teisininkai-lingvistai atliks galutinę teksto peržiūrą. Reglamentas įsigalios iškart po publikavimo Oficialiame leidinyje, tačiau dalis jo nuostatų pamatine tvarka bus pradėtos taikyti po 12 mėnesių pereinamojo laikotarpio.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Saugumo ir Tarybos pranešimus spaudai.
