Albanijos sostinėje Tiranoje ir pakrantės regionuose sparčiai auga masiniai protestai prieš milijardinį prabangaus turizmo projektą, kurį finansuoja buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio įmonė. Demonstrantai, nešini pripučiamais rožiniais flamingais, reikalauja nedelsiant sustabdyti statybas unikaliose saugomose teritorijose, o šalies specialioji prokuratūra jau pradėjo oficialų tyrimą dėl galimos korupcijos ir neteisėto žemės perleidimo.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ekologinė grėsmė ir vietos gyventojų pasipriešinimas
Pagrindinė konflikto priežastis – J. Kushnerio investicinės bendrovės „Affinity Partners“ planai statyti milžinišką, maždaug 10 tūkst. kambarių viešbučių ir prabangių vilų kompleksą. Projektas apima negyvenamą Sazano salą ir Vjosa-Narta saugomo kraštovaizdžio teritoriją prie Zvėrneco kaimo. Ši pakrantės pelkynė ir lagūna yra kritiškai svarbi ekosistema, kurioje peri Viduržemio jūros ruoniai vienuoliai, logerhedo vėžliai ir tūkstančiai rožinių flamingų, tapusių šio pasipriešinimo simboliu. Tarptautinės ir vietos aplinkosaugos organizacijos įspėja, kad tokio masto statybos negrįžtamai sunaikins laukinę gamtą, o aktyvistai Tiranos gatvėse skanduoja, jog valstybė neturi virsti naujuoju Dubajumi.
Įtampa pasiekė viršūnę, kai statybų aikštelėje buvo pastatytos spygliuotos vielos tvoros, užtvėrusios vietos gyventojams ir žvejams priėjimą prie viešo paplūdimio. Gegužės pabaigoje kilę susirėmimai tarp protestuotojų ir privačios apsaugos darbuotojų, per kuriuos buvo sužeistų žmonių, tik dar labiau pakurstė visuomenės pyktį. Vietos gyventojai taip pat kelia klausimus dėl žemės nuosavybės teisių, teigdami, kad vyriausybė paslapčia perleido jų protėvių žemes užsienio investuotojams be jokio skaidrumo ar konsultacijų su visuomene.
Teisiniai tyrimai ir politinės pasekmės
Atsakydama į visuomenės spaudimą, Albanijos specialioji kovos su korupcija prokuratūra (SPAK) oficialiai pradėjo tyrimą dėl saugomo statuso panaikinimo šioms teritorijoms ir žemės nuosavybės teisių įsigijimo teisėtumo. Teisininkai ir opozicijos atstovai įtaria, kad Albanijos įstatymai buvo specialiai koreguojami, siekiant sudaryti išskirtines sąlygas JAV elitui artimiems verslininkams. Nepaisant to, šalies ministras pirmininkas Edi Rama griežtai gina projektą, teigdamas, kad Albanija privalo išlikti patraukli didelėms užsienio investicijoms, ir deklaruoja, jog statybos nebus stabdomos.
Ši krizė gali turėti rimtų pasekmių tolesnei Albanijos ateičiai. Augantis nepasitenkinimas vyriausybės veiksmais grasina virsti ilgalaikiu politiniu nestabilumu, o tūkstantinės eitynės prie premjero biuro rodo, kad visuomenė nebėra linkusi toleruoti skaidrumo trūkumo. Be to, jei projektas bus tęsiamas pažeidžiant tarptautinius gamtosaugos standartus, tai gali rimtai sukompromituoti Albanijos pastangas integruotis į Europos Sąjungą, kuri itin griežtai vertina biologinės įvairovės išsaugojimą ir teisinės valstybės principus.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
