Europos Komisija oficialiai priėmė strateginę iniciatyvą „OceanEye“, kuria siekiama iš esmės išplėsti ES vaidmenį vandenynų stebėsenos srityje ir paversti Bendriją pasauline vandenynų žvalgybos lyderė. Ambicingas pamatas numato, kad iki 2035 metų ES prisidės prie 35 % pasaulinės vandenynų stebėjimo sistemos ir užsitikrins 35 % šios srities technologijų rinkos, taip sukuriant kokybinį šuolį mėlynojoje ekonomikoje bei klimato prognozavime.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Vandenynai dengia net 70 % Žemės paviršiaus, tačiau iki šiol tėra ištirta vos 5 % jų pamatų. Geresnis vandenų supratimas paveldo prasme yra kritiškai svarbus jūrų apsaugai, laivybai, jūrinei saugai bei atsinaujinančiai energijai pakrantėse. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad su „OceanEye“ Europa pradeda lyderiauti lenktynėse siekiant suprasti bei apsaugoti mūsų vandenynus ir tvariai išnaudoti jų potencialą pamatiniam saugumui užtikrinti.
Struktūrizuotas valdymas ir virtualus vandenyno dvynys iki 2030 metų
Šiuo metu ES vandenynų stebėsena kenčia nuo pamatinių duomenų fragmentacijos. „OceanEye“ siūlo struktūrizuotą valdymo požiūrį, kuris pamatiniu lygmeniu pagerins koordinavimą tarp šalių narių, mokslinių institucijų bei pramonės. Visi teisiniai ir operaciniai pamatų elementai bus detaliai išdėstyti Vandenynų akte (angl. *Ocean Act*), kurio pasiūlymą Komisija pateiks šių metų pabaigoje.
Šis karkasas apims vieningos Europos skaitmeninės vandenynų sistemos (angl. *European Digital Ocean System*) sukūrimą, kuri apjungs jau veikiančias paveldo paslaugas, tokias kaip „Copernicus Marine Service“, EMODnet bei WISE informacines platformas. Centriniu šios ekosistemos pilonu taps Europos skaitmeninis vandenyno dvynys (angl. *European Digital Twin Ocean*) – virtuali vandenyno reprezentacija, kuri bus visiškai paruošta pamatiniam naudojimui iki 2030 metų, suteikdama viešą prieigą prie realaus laiko stebėsenos bei pamatinių nuspėjamųjų modelių kūrimo visam pasauliui.
Tarptautinis aljansas ir 92 milijonų eurų startinis ES finansavimas
Kadangi stipri inovacijų bazė yra esminis ekonominis bei geopolitinis imperatyvas, ES pamatiniu lygmeniu inicijuos specialų tarptautinį aljansą. Ši partnerystė padės užpildyti didžiausias pamatinių duomenų spragas mažai stebimuose regionuose, pavyzdžiui, Pietų pusrutulyje, Arktyje bei giliavandenėse paveldo zonose.
Pradiniam iniciatyvos etapui iš programos „Horizon Europe“ Komisija pamatiniu būdu skiria 92 milijonus eurų, kurie bus paskirstyti trims pagrindinėms kryptims:
* 50 milijonų eurų – tiesioginiam ES indėlio stiprinimui į Pasaulinę vandenynų stebėjimo sistemą (GOOS);
* 12 milijonų eurų – atsparių pasaulinių vandenynų duomenų sistemų kūrimui, gerinant pamatinių duomenų prieinamumą bei dalijimąsi jais;
* 30 milijonų eurų – inovacijų skatinimui per Europos inovacijų tarybos teminį iššūkį, skirtą naujos kartos pamatinių sensorių, autonominių sistemų ir AI pritaikymui vandenynuose.
Komisija ragina šalis nares, trečiąsias valstybes bei privačias paveldo organizacijas aktyviai prisidėti prie šio aljanso investicijomis, stebėjimo laivais, dronais ar povandeniniais kabeliais. Ši iniciatyva yra tiesioginis Europos vandenynų pakto (angl. *European Ocean Pact*), priimto 2025 m. birželį, tęsinys, skirtas apsaugoti jūrų paveldo išteklius ir užtikrinti tvarią mėlynąją ekonomiką, kuri ES sukuria net 5 milijonus darbo vietų bei 250 milijardų eurų bendrosios pridėtinės vertės. Visuomenės pamatiniam įtraukimui bus įkurta ir nauja „Europos Bauhauso“ vandenynų, pakrančių ir salų bendruomenių laboratorija, kuri per meną, dizainą bei muziejų paveldo instaliacijas didins piliečių sąmoningumą.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos oficialią informaciją.*
