Europos Komisija pradėjo naują investicijų iniciatyvą, kuria siekiama paspartinti atsinaujinančios energetikos ir švariųjų technologijų plėtrą Viduržemio jūros regione. T-MED platformai numatyta iki 4,5 mlrd. eurų Europos Sąjungos garantijų, o iki 2035 metų tikimasi sutelkti net 25 mlrd. eurų investicijų.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Naujoji T-MED investicijų platforma pristatyta Briuselyje vykusiame renginyje, kuriame dalyvavo Europos ir tarptautinių finansų institucijų, privačių investuotojų bei energetikos projektų plėtotojų atstovai. Iniciatyvą pristatė už Viduržemio jūros regioną atsakinga Europos Komisijos narė Dubravka Šuica.
Platforma taps viena svarbiausių platesnės ES ir Viduržemio jūros regiono partnerių bendradarbiavimo iniciatyvos T-MED dalių. Jos tikslas – padėti perspektyviems energetikos projektams rasti finansavimą, sumažinti investavimo riziką ir pašalinti kliūtis, dėl kurių švariosios energetikos plėtra regione iki šiol vyko lėčiau, nei leistų jo gamtiniai ištekliai.
ES garantijos turėtų paskatinti privačias investicijas
Europos Komisija numato iki 4,5 mlrd. eurų garantijų pagal Europos darnaus vystymosi fondą „EFSD+“. Šios garantijos skirtos sumažinti finansinę riziką ir paskatinti investuotojus finansuoti projektus, kurie be papildomos paramos galėtų būti laikomi pernelyg rizikingais.
Svarbu tai, kad 4,5 mlrd. eurų nėra tiesioginių dotacijų suma. Garantijų mechanizmas leidžia panaudoti ES finansinius įsipareigojimus siekiant pritraukti didesnes privačių ir viešųjų investicijų apimtis.
T-MED platforma veiks kaip bendradarbiavimo erdvė, kurioje finansų institucijos, investuotojai ir projektų rengėjai galės ieškoti tinkamiausių finansavimo sprendimų. Tokiu būdu Komisija siekia padėti perspektyvioms investicijų idėjoms virsti konkrečiais energetikos infrastruktūros ir technologijų projektais.
Viduržemio jūros regionas turi didelį saulės ir vėjo energetikos potencialą, tačiau jo panaudojimą dažnai riboja nepakankamai išplėtoti elektros tinklai, sudėtingos leidimų išdavimo procedūros ir investicijų finansavimo sunkumai.
Dėmesys elektros tinklams, vandeniliui ir energijos kaupimui
Naujoji platforma apims ne tik atsinaujinančios elektros gamybą, bet ir platesnę švariosios energetikos infrastruktūrą.
Numatoma skatinti investicijas į saulės ir vėjo elektrines, atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybą, elektros perdavimo bei skirstymo tinklus, energijos kaupimo sistemas ir tarpvalstybines elektros jungtis.
Atskira kryptis bus švariųjų technologijų gamyba, kuri turėtų padėti regione kurti vietines tiekimo grandines ir naujas ekonomines galimybes.
Komisija taip pat pabrėžia, kad vien finansavimo nepakanka. Todėl T-MED sieks prisidėti prie reguliavimo aplinkos gerinimo, leidimų išdavimo supaprastinimo, galimybių prisijungti prie elektros tinklų plėtros ir ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių sudarymo.
Šios priemonės turėtų padėti užtikrinti, kad investuotojai galėtų ne tik pastatyti naujus energetikos objektus, bet ir patikimai perduoti bei parduoti juose pagamintą energiją.
Egipte modernizuojami elektros tinklai už 1,6 mlrd. eurų
T-MED iniciatyva jau siejama su keliais dideliais energetikos projektais, kurie rodo, kokias investicijas naujoji platforma sieks skatinti.
Vienas reikšmingiausių įgyvendinamų projektų yra Egipto nacionalinio elektros tinklo modernizavimas ir plėtra, kurio bendra investicijų vertė siekia 1,6 mlrd. eurų.
Projektas apima modernių pastočių statybą ir naujų elektros perdavimo linijų įrengimą. Ši infrastruktūra leis geriau integruoti Raudonosios jūros ir Sueco įlankos regionuose pagamintą saulės bei vėjo energiją į Egipto elektros sistemą.
Tikimasi, kad modernizavimas sumažins elektros perdavimo nuostolius, pagerins tiekimo patikimumą ir sustiprins šalies energetinį saugumą.
Ilgainiui tokios investicijos taip pat gali sudaryti geresnes sąlygas regioniniam bendradarbiavimui ir švarios elektros prekybai tarp Viduržemio jūros regiono partnerių.
Šiaurės Afrikoje plėtojama žaliojo amoniako gamyba
Kitas svarbus T-MED remiamas projektas įgyvendinamas Ain Sochnos mieste Egipte, kur vystoma pirmoji Šiaurės Afrikoje žaliojo amoniako gamybos iniciatyva.
Šio projekto vertė siekia 575 mln. eurų, o viena pagrindinių technologinių jo dalių yra Europoje pagamintas elektrolizeris.
Žaliasis amoniakas gaminamas naudojant atsinaujinančios energijos pagrindu išgautą vandenilį. Jis gali būti naudojamas pramonėje ir kaip mažesnio iškastinio kuro naudojimo alternatyva tam tikrose energetikos bei transporto srityse.
Pagal Komisijos pateiktą informaciją, šiame projekte pagamintas amoniakas eksportuojamas į Europos Sąjungos rinką.
Toks bendradarbiavimas atskleidžia vieną iš platesnių T-MED tikslų – susieti pietinių Viduržemio jūros šalių atsinaujinančios energijos potencialą su Europos technologijomis ir švariosios energijos paklausa.
Nauji saulės ir vėjo energetikos projektai Egipte ir Tunise
Be elektros tinklų modernizavimo ir žaliojo amoniako gamybos, T-MED prisideda prie kitų atsinaujinančios energetikos projektų.
Egipte, pasitelkus ES garantiją, sudarytos sąlygos įgyvendinti maždaug 430 mln. eurų vertės hibridinį saulės energetikos projektą, kuris priskiriamas prie didžiausių tokio pobūdžio iniciatyvų Afrikoje.
Tuo tarpu Niat ir Ras Gharib vėjo energetikos projektai Sueco įlankoje turėtų papildyti Egipto energetikos sistemą 500 megavatų naujų sausumos vėjo elektrinių pajėgumų. Šiuose projektuose naudojamos Europos vėjo energetikos technologijos, o pagaminta energija ateityje galės prisidėti ir prie vandenilio gamybos.
Investicijos vykdomos ir Tunise. Čia T-MED remia dviejų saulės elektrinių, kurių kiekvienos galia sieks 100 megavatų, statybą bei susijusios elektros perdavimo infrastruktūros plėtrą.
Komisijos duomenimis, šiems projektams numatyta atitinkamai apie 92 mln. ir 80 mln. eurų ES paramos.
Tikimasi, kad naujos elektrinės paskatins privataus sektoriaus dalyvavimą Tuniso energetikos rinkoje ir padidins šalies energetinį atsparumą.
Iki 2035 metų siekiama pritraukti 25 mlrd. eurų
Ilgalaikiai T-MED tikslai gerokai viršija šiuo metu pristatytų projektų apimtį.
Europos Komisija siekia, kad iki 2035 metų iniciatyva padėtų sutelkti iki 25 mlrd. eurų investicijų į atsinaujinančios energijos gamybą, elektros tinklus, tarpvalstybines jungtis ir švariąsias technologijas.
Kartu numatyta apmokyti arba suteikti papildomų profesinių įgūdžių iki 10 tūkst. darbuotojų.
Šis tikslas susijęs su poreikiu užtikrinti, kad energetikos pertvarka kurtų ekonominę naudą ir vietos bendruomenėms. Naujiems projektams reikės specialistų, gebančių įrengti, eksploatuoti ir prižiūrėti modernias energetikos sistemas.
Komisija tikisi, kad technologijų plėtra ir darbuotojų rengimas padės kurti vietines švariųjų technologijų vertės grandines, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti ekonominius ryšius tarp Europos bei pietinių Viduržemio jūros šalių.
Investicijų platforma – platesnio Viduržemio jūros pakto dalis
T-MED yra viena pagrindinių Viduržemio jūros pakto iniciatyvų. Šį paktą Europos Komisija kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba parengė siekdama sustiprinti ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono partnerių bendradarbiavimą.
Paktą Europos Komisija patvirtino 2025 metų spalį, o oficialus jo pristatymas su partneriais įvyko tų pačių metų lapkričio 28 dieną, minint Barselonos deklaracijos 30-metį.
Pakto tikslas – kurti labiau susietą, ekonomiškai stipresnį, atsparesnį ir saugesnį bendrą Viduržemio jūros regioną, remiantis bendru projektų rengimu ir atsakomybe už jų įgyvendinimą.
T-MED investicijų platforma šią politinę kryptį siekia paversti konkrečiais finansavimo mechanizmais ir infrastruktūros projektais.
Europos Komisijos vertinimu, atsinaujinančios energetikos plėtra Viduržemio jūros regione gali padėti diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius, sustiprinti energetinį saugumą ir sukurti naujų ekonominio bendradarbiavimo galimybių.
Tačiau numatytų investicijų mastas priklausys nuo to, ar pavyks pritraukti pakankamai privataus kapitalo, įgyvendinti reguliavimo reformas ir parengti finansiškai gyvybingus projektus.
Todėl naujosios platformos reikšmė bus vertinama ne vien pagal paskelbtų ES garantijų dydį, bet ir pagal tai, kiek realių energetikos projektų bei investicijų ji padės įgyvendinti per ateinantį dešimtmetį.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimą.
