Europos Komisija žengė dar vieną žingsnį rengdama plataus masto savo administracijos reformą. Devynių nepriklausomų ekspertų grupė pristatė ataskaitą, kuri padės nustatyti, kaip supaprastinti institucijos darbą, efektyviau naudoti finansinius išteklius ir pasirengti technologiniams pokyčiams. Galutines reformos rekomendacijas planuojama pateikti iki 2026 metų pabaigos.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Ataskaitą Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir už biudžetą, kovą su sukčiavimu bei viešąjį administravimą atsakingam Komisijos nariui Piotrui Serafinui pristatė buvusios aukšto rango ES pareigūnės Catherine Day vadovaujama ekspertų grupė.
Šis dokumentas yra viena iš platesnės Europos Komisijos veiklos peržiūros dalių. Peržiūra pradėta siekiant įvertinti, ar dabartinė institucijos organizacinė struktūra, darbo metodai ir turimi ištekliai atitinka sparčiai besikeičiančius Europos poreikius.
Komisijos vadovybės teigimu, reformos tikslas nėra vien pakeisti administracines procedūras. Siekiama sukurti tokią instituciją, kuri galėtų greičiau priimti sprendimus, veiksmingiau įgyvendinti politinius prioritetus ir teikti geresnes paslaugas Europos gyventojams bei įmonėms.
Europos Komisija siekia tapti greitesnė ir paprastesnė
Pristatydama ekspertų ataskaitą Ursula von der Leyen pabrėžė, kad dabartinė tarptautinė aplinka reikalauja iš Europos institucijų didesnio gebėjimo prisitaikyti.
Pasak jos, saugumo, ekonomikos ir visuomenės iššūkiai vis dažniau persipina, o laiko reaguoti į naujas grėsmes lieka vis mažiau. Todėl vien politinių sprendimų nepakanka – būtina administracija, gebanti juos greitai paversti konkrečiais veiksmais.
Komisijos pirmininkė išskyrė tris pagrindines būsimos reformos kryptis: veiksmingesnį ir spartesnį darbą, atsakingesnį finansinių išteklių naudojimą ir darbuotojų pasirengimą ateities technologiniams pokyčiams.
Pirmiausia siekiama supaprastinti vidines procedūras, aiškiau apibrėžti organizacines struktūras ir pagerinti bendradarbiavimą tarp skirtingų Komisijos padalinių.
Tokie pokyčiai turėtų padėti darbuotojams mažiau laiko skirti sudėtingiems administraciniams procesams ir daugiau dėmesio sutelkti į užduotis, kurios tiesiogiai prisideda prie Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo.
Riboti ištekliai skatina ieškoti efektyvesnių sprendimų
Kita svarbi reformos kryptis – geresnis turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimas.
U. von der Leyen pažymėjo, kad Europos Komisijos atsakomybė pastaraisiais metais gerokai išaugo, tačiau ištekliai tampa vis labiau riboti. Tuo pat metu Europos gyventojai, susiduriantys su pragyvenimo išlaidų spaudimu, pagrįstai tikisi, kad viešosios lėšos bus naudojamos atsakingai ir duos apčiuopiamų rezultatų.
Todėl Komisija sieks geriau koordinuoti skirtingų padalinių veiklą, išvengti nereikalingo darbo dubliavimo ir sutelkti pastangas į svarbiausius prioritetus.
Institucijos vadovybė pabrėžia, kad kiekvienas administracinio darbo patobulinimas gali padėti sutaupyti laiko ir išteklių, kuriuos būtų galima panaudoti svarbesnėms užduotims.
Vis dėlto konkretūs organizaciniai ar finansiniai sprendimai dar nėra paskelbti. Jie bus svarstomi rengiant galutinę plataus masto peržiūros ataskaitą.
Dirbtinis intelektas keis Europos Komisijos darbo metodus
Technologijų plėtra, ypač dirbtinio intelekto galimybės, įvardijama kaip viena svarbiausių priežasčių modernizuoti ES administraciją.
Europos Komisijos pirmininkės teigimu, dirbtinis intelektas gali padėti supaprastinti darbo procesus, sumažinti administracinę naštą ir pagerinti institucijos teikiamas paslaugas.
Tačiau tam nepakanka vien įsigyti naujų technologinių priemonių. Darbuotojai turi įgyti reikiamų įgūdžių, o organizacija – išmokti veiksmingai naudotis naujomis galimybėmis.
Todėl būsimoje reformoje numatoma daugiau dėmesio skirti darbuotojų kompetencijų ugdymui, talentų vystymui ir technologinių sprendimų integravimui į kasdienę veiklą.
Komisija siekia, kad naujos technologijos padėtų ne tik efektyviau organizuoti vidinį darbą, bet ir sumažintų administracinius sunkumus, su kuriais susiduria Europos įmonės bei piliečiai.
Nepriklausomi ekspertai metus vertino Komisijos administracijos ateitį
Svarbų vaidmenį rengiant reformą atliko Catherine Day vadovaujama aukšto lygio ekspertų grupė, kurią sudarė devyni išorės specialistai, turintys viešojo sektoriaus pertvarkos ir organizacinių pokyčių patirties.
Grupė dirbo nuo 2025 metų spalio iki 2026 metų spalio. Jos užduotis buvo pažvelgti į Europos Komisijos veiklą iš šalies ir pateikti nepriklausomą vertinimą, paremtą kitų Europos viešojo administravimo institucijų reformų patirtimi.
Ekspertai daugiausia dėmesio skyrė administraciniam Komisijos veiklos lygmeniui ir ilgalaikiams pokyčiams, kurie leistų institucijai išlikti veiksmingai ateinančiais dešimtmečiais.
P. Serafinas pabrėžė, kad išorinis požiūris yra būtinas, nes Europos Komisija, nors ir pasižymi savita institucine struktūra, susiduria su panašiais iššūkiais kaip daugelis kitų viešojo sektoriaus organizacijų.
Geopolitinis nestabilumas, technologiniai pokyčiai, didėjantis neapibrėžtumas ir riboti ištekliai verčia ieškoti naujų darbo metodų. Todėl, Komisijos nario teigimu, svarbu mokytis iš kitų administracijų patirties ir pritaikyti jau išbandytus sprendimus.
Reformos rengime dalyvavo tūkstančiai Komisijos darbuotojų
Plataus masto peržiūra neapsiribojo nepriklausomų ekspertų darbu. Komisija taip pat surengė išsamias vidines konsultacijas, kuriomis siekta įtraukti pačius institucijos darbuotojus.
Pirmajame reformos rengimo etape daugiau kaip 150 darbuotojų dalyvavo 15 teminių darbo krypčių. Jie šią veiklą vykdė kartu su savo įprastomis pareigomis.
Be to, tūkstančiai kitų Komisijos darbuotojų pateikė pastabas ir maždaug 2 000 skirtingų pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti institucijos veiklą.
P. Serafino teigimu, šis procesas parodė didelį darbuotojų norą keisti nusistovėjusius darbo metodus ir prisidėti prie administracijos modernizavimo.
Komisijos narys pažymėjo, kad institucija jau dabar pasižymi aukštu darbo lygiu, tačiau yra galimybių tobulinti vidines procedūras, stiprinti technologijų naudojimą ir gerinti vadovavimo praktiką.
Jis taip pat išskyrė įtraukesnio vadovavimo modelio, nuopelnais grindžiamos karjeros sistemos ir glaudesnių ryšių su valstybių narių nacionalinėmis administracijomis svarbą.
Reforma remsis patirtimi, sukaupta per Europos krizes
Europos Komisijos vadovybė pabrėžia, kad administracijos modernizavimas turi būti grindžiamas jau sukaupta institucijos patirtimi.
U. von der Leyen priminė, kad pastaraisiais metais Komisijos darbuotojai turėjo spręsti daugybę sudėtingų uždavinių – nuo vakcinų tiekimo organizavimo ir ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimo iki paramos Ukrainai koordinavimo.
Komisija taip pat dalyvavo stabilizuojant Europos energetikos rinką, siekiant apsaugoti vartotojus nuo didelių energijos kainų ir tiekimo sutrikimų, teikiant pagalbą nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms bendruomenėms bei reaguojant į migracijos spaudimą ir hibridines grėsmes.
Šios krizės, pasak Komisijos pirmininkės, parodė Europos viešosios tarnybos profesionalumą ir gebėjimą dirbti sudėtingomis aplinkybėmis.
Tačiau kartu jos išryškino augantį institucijos darbo krūvį ir būtinybę ieškoti efektyvesnių veiklos organizavimo būdų.
Todėl būsima reforma pristatoma ne kaip esamos administracijos veiklos paneigimas, o kaip siekis sustiprinti jos gebėjimą susidoroti su naujais iššūkiais.
Galutinės reformos rekomendacijos – iki 2026 metų pabaigos
Catherine Day vadovaujamos ekspertų grupės ataskaita yra svarbus, tačiau dar ne galutinis Europos Komisijos veiklos peržiūros etapas.
Rengiant galutines rekomendacijas bus atsižvelgiama į tris pagrindinius informacijos šaltinius: darbuotojų pateiktus pasiūlymus, Komisijos veiklos palyginimą su kitomis panašiomis organizacijomis ir nepriklausomų ekspertų vertinimą.
P. Serafinas artimiausiais mėnesiais turi pristatyti galutinę peržiūros ataskaitą U. von der Leyen ir Europos Komisijos narių kolegijai. Pagal paskelbtą planą rekomendacijos turėtų būti parengtos iki 2026 metų pabaigos.
Šioje ataskaitoje bus nustatyta konkretesnė veiksmų darbotvarkė, skirta Komisijos organizaciniams gebėjimams ir darbuotojų pasirengimui stiprinti.
Kol kas nėra paskelbta, kokie konkretūs struktūriniai pakeitimai bus patvirtinti ar kokio masto administracinės reformos bus įgyvendinamos. Dabartinis etapas skirtas ekspertų išvadoms, darbuotojų pasiūlymams ir kitų institucijų patirčiai įvertinti.
Vis dėlto Komisijos vadovybės pareiškimai rodo aiškią būsimos pertvarkos kryptį: mažiau sudėtingų procedūrų, geresnis padalinių bendradarbiavimas, atsakingesnis išteklių naudojimas ir platesnis šiuolaikinių technologijų taikymas.
Reformos sėkmė priklausys nuo to, ar šiuos tikslus pavyks paversti konkrečiais organizaciniais sprendimais, kurie pagerintų ne tik pačios Komisijos darbą, bet ir jos gebėjimą veiksmingiau įgyvendinti Europos Sąjungos politiką.
Šis straipsnis parengtas pagal tris Europos Komisijos pranešimus.
