Didėjant geopolitinei įtampai, ekstremalioms klimato krizėms ir hibridinėms grėsmėms, Europos Sąjunga pradėjo įgyvendinti dvejopą atsparumo strategiją – stiprina tiesioginį gyventojų pasirengimą krizėms ir spartina technologinę bei ekonominę Bendrijos autonomiją. Europos civilinės saugos forume EK komisarė Hadja Lahbib pristatė naujas gaires, raginančias kiekvieną europietį būti pasirengus savarankiškai išgyventi pirmąsias 72 krizės valandas, bei paskelbė apie kasmetinės ES pasirengimo dienos įvedimą. Tuo pačiu metu Briuselyje vykusiame aukšto lygio inovacijų viršūnių susitikime „WinWin“ EK pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė planus panaikinti biurokratinius barjerus startuoliams sukuriant bendrą „EU Inc.“ statusą ir mobilizuojant milijardines investicijas į Europos proveržio technologijas.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Pirmosios 72 krizės valandos: kaip Europa ruošia gyventojus?
Reaguodama į Sauli Niinistö ataskaitos rekomendacijas ir įgyvendindama ES pasirengimo sąjungos strategiją, Europos Komisija patvirtino praktinių gairių rinkinį, skirtą didinti visuomenės savarankiškumą stichinių nelaimių, karo grėsmių ar hibridinių sutrikimų akivaizdoje. Pagrindinis dokumento akcentas – 72 valandų savarankiško išgyvenimo taisyklė. Kiekvienas gyventojas raginamas turėti sukaupęs būtinąjį krizinį krepšį (angl. emergency grab bag) ir maisto bei vandens atsargas trims paroms, kol valstybės tarnybos mobilizuoja pagalbą.
Gairėse taip pat numatyta nuo ankstyvos vaikystės įtraukti pasirengimo temas į mokyklų programas be baimės kėlimo, užtikrinti prieinamą infrastruktūrą neįgaliesiems bei tobulinti patikimą perspėjimo komunikaciją. Siekiant stiprinti atsparumo kultūrą, nuo 2027 metų kasmet spalio 23-iąją bus minima ES pasirengimo diena, žyminti Civilinės saugos mechanizmo įkūrimo metines. Kartu patvirtintos rekomendacijos dėl nacionalinių civilinės saugos centrų atsparumo testavimo, kad ryšys tarp šalių nenutrūktų net krizės įkarštyje.
„WinWin“ konferencija: mokslo atradimai privalo virsti gamyba Europoje
Kol civilinė sauga ruošia gyventojus grėsmėms, ekonominiame fronte Europa kovoja dėl strateginio savarankiškumo. Briuselyje įvykusiame „WinWin“ viršūnių susitikime U. von der Leyen priminė istorinę 1927 m. Solvay konferenciją ir pabrėžė, kad šiandienos iššūkis – neleisti Europos mokslo genijui pabėgti į JAV ar Aziją. Šiuo metu Europa sukuria beveik 30 proc. pasaulinių švariųjų technologijų patentų, o viena iš trijų pasaulio kvantinių įmonių yra įsikūrusi Bendrijoje, tačiau komercializavimo etape inovatoriai susiduria su kapitalo stygiumi.
EK vadovė pristatė tris pagrindines priemones atotrūkiui įveikti: bendros rinkos išlaisvinimą, žaliąją pramonės transformaciją ir dirbtinio intelekto integraciją į realią gamybą. Siekiant, kad pradedantieji verslai neatsidurtų 27 skirtingų šalių teisinių sistemų labirinte, siūloma įteisinti bendrą „EU Inc.“ teisinę formą, leidžiančią įmonę visoje ES įkurti internetu per 48 valandas ir mažiau nei už 100 eurų. Siekiant sustabdyti protų ir verslų nutekėjimą, įsteigtas „Scaleup Europe“ fondas jau padėjo 8 proveržio bendrovėms pritraukti beveik 5 mlrd. eurų.
Kodėl šie pokyčiai kritiškai svarbūs žemynui?
Abiejų šių iniciatyvų sinergija rodo, kad Europos atsparumas nebegali remtis vien pasyvia gynyba. Energetinė krizė ir Hormūzo sąsiaurio blokados padariniai, dėl kurių iškastinis kuras Europai papildomai kainavo 127 mlrd. eurų, įrodė, kad priklausomybė nuo išorės tiekėjų yra tiesioginė grėsmė saugumui.
Būtent todėl EK investuoja į Žaliosios dekarbonizacijos banką, siekiantį sutelkti 100 mlrd. eurų pramonės atnaujinimui, ir skatina dirbtinio intelekto diegimą sveikatos apsaugoje bei transporte. Sujungus gerai informuotą, 72 valandoms pasirengusią visuomenę su technologiškai stipria ir energetiškai nepriklausoma pramone, Europa siekia sukurti visapusišką atsparumo skydą, atlaikantį bet kokius geopolitinius ir gamtos sukrėtimus.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos oficialių pranešimų ir viršūnių susitikimo medžiagą.
