Jungtinių Valstijų karinės pajėgos smogė strateginei Kešmo salai, esančiai Hormūzo sąsiauryje ir priklausančiai Iranui. Šis smūgis įvykdytas itin jautriu momentu – vos kelios valandos po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance’as viešai prabilo apie pastebimą pažangą derybose dėl aštuonis mėnesius trunkančio konflikto nutraukimo ir naftos arterijos atblokavimo. Vašingtonas operaciją įvardijo kaip ribotą gynybinį atsaką į Irano priešlėktuvinių raketų paleidimą prieš JAV orlaivius, tačiau Teheranas perspėjo apie neprognozuojamą atsaką, jei kariniai veiksmai nesiliaus.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kas sukėlė smūgius Kešmo salai ir kodėl apie juos kalbama atsargiai?
Pagal „The Wall Street Journal“, CNN ir kitų šaltinių duomenis, smūgiai Kešmo saloje – didžiausioje Hormūzo sąsiaurio saloje – buvo nukreipti į Irano revoliucinės gvardijos (IRGC) radarų sistemas ir raketų paleidimo įrenginius. Oficialūs JAV atstovai patvirtino, kad tai buvo „gynybinė operacija“, surengta po to, kai Irano pajėgos paleido „žemė–oras“ raketas į patruliuojančius JAV karinius orlaivius ir bepiločius. Vietos gyventojai ir Irano naujienų agentūra IRNA pranešė apie mažiausiai penkis galingus sprogimus, sukrėtusius salos pakrantę.
Baltieji rūmai sąmoningai stengėsi viešai nereklamuoti šio antskrydžio, siekdami nesužlugdyti užkulisinių diplomatinių pastangų Dohoje ir Abu Dabyje. D. Trumpas prieš pat JAV vidurio kadencijos rinkimus siekia parodyti rinkėjams sugebantis deeskaluoti situaciją Persijos įlankoje, dėl kurios pasaulinės kuro kainos pasiekė rekordines aukštumas. Prezidentas situaciją pavadino „švelniu karu“, pareikšdamas, kad Iranas labai nori susitarti, o susitarimo tikimybė yra didelė.
Teherano reakcija: diplomatijos paieškos ir grasinimai atsakomaisiais smūgiais
Irano vadovybė pademonstravo dvilypį požiūrį. Prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė, kad šalies aukščiausiasis lyderis suteikė vyriausybei įgaliojimus ieškoti diplomatinių sprendimų derybų keliu, nes kare nugalėtojų nebūna. Teheranas netgi išplatino planą, pagal kurį Hormūzo sąsiauris komercinei laivybai galėtų būti atvertas per dvi dienas, jei būtų pasiektas galutinis saugumo susitarimas.
Tačiau Irano saugumo struktūros ir IRGC pasiuntė griežtus perspėjimus. Teherano saugumo pareigūnai pažymėjo, kad Iranas pasilieka teisę į neprognozuojamą atsaką, jei karinė agresija pasikartos. Pabrėžta, kad būsimi taikiniai gali apimti ne tik naftos infrastruktūrą regione, bet ir Vakarų technologijų bei dirbtinio intelekto duomenų centrus. Be to, Teheranas kaltina Vašingtoną bandymais blokuoti Irano pasienio prekybą su kaimyninėmis šalimis.
Ko tikėtis artimiausioje ateityje?
Artimiausios dienos taps kritiniu lūžio tašku. Rinkose jau pastebimas didžiulis nervingumas: pasirodžius pirmosioms žinioms apie diplomatinę pažangą, „Brent“ naftos kaina krito daugiau nei 7 proc., tačiau smūgis Kešmo salai vėl priminė apie staigios eskalacijos pavojų.
Jeigu derybos Abu Dabyje ar Dohoje duos realių rezultatų, Hormūzo sąsiaurio atvėrimas leistų atkurti apie 20 proc. pasaulinio suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir 25 proc. jūra gabenamos naftos srautą, o tai drastiškai sumažintų energijos kainų spaudimą Europai bei JAV. Tačiau jei gynybiniai susirėmimai peraugs į atvirą ugnies mainų ciklą, o JAV įgyvendins grasinimus smogti įtariamiems požeminiams Irano branduoliniams objektams, Persijos įlankoje gali prasidėti nauja, gerokai platesnio masto karinė fazė.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinių naujienų agentūrų ir JAV žiniasklaidos pranešimus.
