Jungtinėse Valstijose prasidėjo balsavimas lemiamuose kadencijos vidurio rinkimuose, kuriuose sprendžiasi Atstovų Rūmų bei dalies Senato kontrolė, o patys rinkimai visuotinai vertinami kaip referendumas dėl prezidento Donaldo Trumpo kurso. Visgi lemiamos dienos išvakarėse Respublikonų partijoje kilo nusivylimo banga dėl paties D. Trumpo elgesio: vietoje aiškios ekonominės žinutės apie infliaciją ir pragyvenimo išlaidas, prezidentas savo baigiamąjį kreipimąsi pavertė padriku pasakojimu apie Linkolno memorialo tvenkinio remontą. Rinkimų baigtį nulems vos kelios svyruojančios valstijos, o galutinių rezultatų dėl balsavimo paštu specifikos gali tekti laukti kelias dienas.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kodėl respublikonai nepatenkinti D. Trumpo baigiamąja kalba?
Respublikonų partijos strategai ir kandidatai tikėjosi, kad prieš pat rinkimų dieną prezidentas sutelks dėmesį į opiausias rinkėjams temas – kainų augimą, mokesčių mažinimą bei sienų apsaugą, kaip savo kampanijoje darė viceprezidentas J. D. Vance’as. Tačiau D. Trumpas savo baigiamajai kalbai pasirinko Vašingtone esantį Linkolno memorialo veidrodinį tvenkinį (angl. Reflecting Pool).
Užuot kalbėjęs apie šalies problemas, prezidentas didžiąją kalbos dalį skyrė skandalingai pagarsėjusio, 14 mln. dolerių kainavusio baseino atnaujinimo detalėms: demonstravo surūdijusių vamzdžių nuotraukas, gyrėsi parinkta baseino dugno mėlyna spalva, teisinosi dėl atsilupusios dangos bei dumblių problemų ir vėl kartojo kaltinimus dėl vandalizmo. Partijos atstovų vertinimu, toks atitrūkimas nuo realybės ir vartotojų problemų pavadinimas „pramanais“ rinkimų išvakarėse atėmė iš respublikonų galimybę pasiųsti vieningą ir mobilizuojančią žinią neapsisprendusiems rinkėjams.
Prezidento įvaizdis: padeda ar kenkia partijai?
D. Trumpo figūra šiuose rinkimuose išlieka dviašmenis kalavijas. Viena vertus, jo asmeninis lojalistų branduolys užtikrina maksimalų Respublikonų partijos bazės aktyvumą konservatyviose kaimiškose apygardose. Kita vertus, nuosaikesniuose priemiesčiuose bei tarp nepriklausomų rinkėjų prezidento reitingai, nukritę žemiau 40 proc., daro tiesioginę žalą partijos kandidatams.
Rinkėjų nuotaikas itin smukdo tebesitęsiantis infliacinis spaudimas, degalų kainų šuoliai bei geopolitinė įtampa, įskaitant karinę eskalaciją ir smūgius Irano objektams. Tuo tarpu D. Trumpo pareiškimai, kad praradus Kongresą jis taps „ponu Veto“ ir blokuos įstatymus, atstumia tuos rinkėjus, kurie ieško stabilumo, o ne naujų institucinių krizių.
Kurios valstijos taps lemiamomis ir kada paaiškės rezultatai?
Kova dėl kontrolės Kongrese koncentruojasi tradiciniame vadinamojo „rūdžių žiedo“ ir „saulės diržo“ regione. Pagrindinėmis mūšio arenomis išlieka Pensilvanija, Džordžija, Šiaurės Karolina, Mičiganas, Viskonsinas, Nevada bei Arizona. Taip pat atidžiai stebimos apygardos Teksase, Ohajuje, Kalifornijoje ir Niujorke, kur po perskirstytų rinkimų apygardų žemėlapių sprendžiasi kelios lemiamos vietos Atstovų Rūmuose.
Pirmosios balsavimo apylinkės rytinėje pakrantėje užsidaro antradienio vakarą (apie 18–19 val. vietos laiku / trečiadienio paryčiais Lietuvos laiku). Nors dalis aiškių apygardų rezultatų bus žinoma jau rinkimų naktį, galutinis atsakymas, kas valdys Kongresą, gali užsitęsti.
Tokiose didelėse valstijose kaip Kalifornija, Arizona ar Nevada, kur didelė dalis balsų atiduodama paštu ir galioja reikalavimas skaičiuoti balsalapius su pašto spaudu dar kelias dienas, balsų skaičiavimas tradiciškai trunka kelias dienas ar net savaites. Jeigu atotrūkis tarp kandidatų bus minimalus, oficialus Atstovų Rūmų ar Senato daugumos patvirtinimas paaiškės tik baigus visus patikrinimus.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
