Pasibaigus trumpalaikėms humanitarinėms paliauboms, karo veiksmai Ukrainoje atsinaujino su nauja naikinamąja jėga. Rusijos pajėgoms smogus humanitarinės pagalbos skirstymo punktui ir priedangai Zaporižios srityje, žuvo mažiausiai 26 žmonės, o Charkive po raketų ir aviacinių bombų smūgio į ligoninę sužeisti mažiausiai 73 asmenys. Reaguodamas Kijevas atnaujino bepiločių orlaivių atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, siekdamas pakirsti agresoriaus logistiką, o Vakarų karinė pramonė skubina lazerinių technologijų kūrimą kovai su masiniais dronų antskrydžiais.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Mirtini smūgiai civiliams: sugriauta mokykla-slėptuvė ir ligoninės evakuacija
Zaporižios srityje esančiame Komišuvachos miestelyje Rusijos aviacija smogė mokyklos pastatui, kuris buvo naudojamas kaip humanitarinės pagalbos dalijimo centras. Po pirminio aviacinės bombos smūgio okupantai surengė pakartotinę ataką, smogdami tiesiai į rūsio slėptuvę, kurioje nuo apšaudymo glaudėsi civiliai ir pagalbos darbuotojai. Vietos valdžios ir gelbėjimo tarnybų duomenimis, žuvo mažiausiai 26 žmonės, tarp jų policijos pareigūnai bei gelbėtojai, o dar dešimtys asmenų atsidūrė po griuvėsiais.
Tuo pačiu metu masinis kombinuotas smūgis balistinėmis raketomis ir valdomomis bombomis sukrėtė Charkivą. Sviediniams pataikius į ligoninę Nemysšlianskio rajone, buvo sužeisti mažiausiai 73 žmonės, apgadinti gretimi gyvenamieji namai bei elektros tinklai. Gelbėtojams ir medikams teko skubiai organizuoti apie 200 sunkios būklės ligoninės pacientų evakuaciją į kitas gydymo įstaigas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuos išpuolius pavadino sąmoningu teroru, parodančiu, kad Maskva atmeta bet kokius deeskalacijos kelius.
Atsakomieji Kijevo smūgiai ir gandai apie fronto liniją
Atsakydamos į atakas prieš civilinę ir energetinę infrastruktūrą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėl nukreipė ilgojo nuotolio dronus į Rusijos naftos perdirbimo pramonę, sukeldamos gaisrus gamyklose giliai Rusijos teritorijoje. Šie smūgiai demonstruoja Ukrainos pasiryžimą asimetriškomis priemonėmis kirsti per karinės technikos aprūpinimo degalais grandines, kol Vakarų partneriai delsia tiekti pakankamą kiekį oro gynybos raketų „Patriot“.
Kartu viešojoje erdvėje pasirodę teiginiai, esą Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas dėl degalų deficito įsakė visiškai stabdyti puolimą Donbase ir pereiti prie gynybos, neatitinka fronto realybės. Ukrainos generalinis štabas ir nepriklausomi karo analitikai pažymi, kad okupacinė kariuomenė tebevykdo intensyvias atakas keliomis kryptimis Rytų Ukrainoje, o pranešimai apie tariamą visuotinį perėjimą į gynybą tėra nepagrįsti gandai socialiniuose tinkluose.
Ginkluotės inovacijos: Vokietijos lazerinių sistemų perspektyva
Dronų karo mastai verčia Vakarų sąjungininkus ieškoti pigesnių ir tvaresnių apsaugos priemonių nei tradicinės priešlėktuvinės raketos. Vokietijos gynybos pramonės gigantai „Rheinmetall“ ir MBDA įkūrė bendrą įmonę, vystančią didelės galios lazerinius ginklus, pritaikytus naikinti bepiločių spiečius.
Tokios sistemos, bandytos Vokietijos kariniame jūrų laivyne ir dabar pritaikomos sausumos platformoms, teoriškai leidžia vienu energijos kaupiklio ciklu neutralizuoti šimtus pigių dronų, kiekvieno šūvio kainą sumažinant vos iki kelių eurų. Vis dėlto šios technologijos vis dar yra demonstracinių ir pradinių užsakymų stadijoje Vokietijos kariuomenei, todėl jų artimiausio meto tiekimas į Ukrainos frontą kol kas neplanuojamas – šalis pirmenybę teikia skubiai reikalingoms konvencinėms zenitinėms sistemoms ir artilerijai.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos ir oficialių tarnybų pranešimus.
