Kol didžiosios pasaulio ekonomikos kovoja su energetikos krize ir lėta pramonės dekarbonizacija, Brazilija įtvirtina savo, kaip pasaulinės švarios energijos lyderės, poziciją. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ir Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitose pažymima, kad Pietų Amerikos milžinė sukūrė vieną švariausių energetikos sistemų planetoje – daugiau nei 90 proc. šalyje pagaminamos elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių išteklių, kai pasaulinis vidurkis siekia vos 27 proc. Įgyvendindama ambicingą Ekologinės transformacijos planą ir pasitelkdama pažangią biodegalų, vėjo bei saulės energijos infrastruktūrą, Brazilija demonstruoja praktinį modelį, kaip suderinti ekonomikos augimą, socialinę įtrauktį ir griežtus klimato tikslus.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Švarios energijos feniksas: 90 proc. atsinaujinantis balansas
Brazilijos energetikos stuburas istoriškai rėmėsi galingomis hidroelektrinėmis, tačiau pastarąjį dešimtmetį šalis atliko milžinišką šuolį diversifikuodama atsinaujinančius šaltinius. Šiandien šalis išsiskiria itin sparčia saulės ir vėjo jėgainių plėtra šiaurės rytų regione, taip pat pažangia antrosios kartos biodegalų (etanolio ir biodyzelino) pramone, kuri leido transporto sektoriaus taršą sumažinti šimtais milijonų tonų CO2.
Pagal Pasaulio ekonomikos forumo Energetikos perėjimo indeksą Brazilija užima lyderio poziciją visoje Lotynų Amerikoje ir lenkia tokias išsivysčiusias valstybes kaip Jungtinė Karalystė ar JAV. Jos energetikos krepšelis tapo retu pavyzdžiu besivystančioms ekonomikoms, įrodančiu, kad pramonės elektrifikacija ir priklausomybės nuo iškastinio kuro atsisakymas yra pasiekiamas be dramatiško elektros tinklo nestabilumo.
Ekologinės transformacijos planas: investicijos ir „Eco-Invest“ mechanizmas
Siekdama užtikrinti nulinę emisiją iki 2050 metų, Brazilijos vyriausybė pristatė išsamų Ekologinės transformacijos planą (port. Plano de Transformação Ecológica), apimantį šešis strateginius ramsčius: tvarius finansus, technologinę modernizaciją, bioekonomiką, atsinaujinančią energetiką, žiedinę ekonomiką ir žaliąją infrastruktūrą.
Pagrindinis šios strategijos variklis – inovatyvi „Eco-Invest“ platforma, sukurta kartu su tarptautinėmis finansų institucijomis. Šis mechanizmas siūlo valiutų rizikos draudimą (angl. currency hedging), kuris padeda pritraukti dešimtis milijardų dolerių privataus užsienio kapitalo ilgalaikiams žaliosios energijos ir žaliojo vandenilio gamybos projektams. Prognozuojama, kad ši transformacija iki 2050 m. padidins Brazilijos BVP potencialą papildomu procentiniu punktu ir sukurs daugiau nei 2,3 milijono naujų darbo vietų.
Iššūkiai ir pamokos Europai
Nepaisant įspūdingų pasiekimų, Brazilijos kelyje išlieka struktūrinių prieštaravimų. Šalis vis dar susiduria su miškų kirtimo ir žemės ūkio sektoriaus keliama tarša, sudarančia didžiąją dalį bendrų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, taip pat su poreikiu modernizuoti skirstomuosius elektros tinklus. Be to, šalis ieško pusiausvyros tarp naftos gavybos pajamų išlaikymo ir spartaus perėjimo prie švarių alternatyvų.
Vis dėlto Europos Sąjungai, kenčiančiai nuo importuojamo iškastinio kuro kainų svyravimų ir geopolitinių tiekimo sutrikimų, Brazilijos patirtis tampa vertinga pamoka. Šalių partnerystė žaliavų, biokuro ir žaliojo vandenilio koridorių srityse vertinama kaip vienas perspektyviausių transatlantinio bendradarbiavimo tiltų kelyje į globalų dekarbonizacijos tikslą.
Šis straipsnis parengtas remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (IEA), Pasaulio ekonomikos forumo ir tarptautinių naujienų agentūrų pranešimais.
