Antradienį Europos civilinės aviacijos sektorių sukrėtė koordinuota melagingų pranešimų apie sprogmenis banga, privertusi ant kojų sukelti šalių karines oro pajėgas, specialiąsias antiteroristines tarnybas ir laikinai stabdyti tarptautinių oro uostų darbą. Pranešimų apie neva orlaiviuose padėtus sprogstamuosius užtaisus sulaukė mažiausiai septyni keleiviniai laineriai, skridę į Lenkijos, Italijos, Ispanijos ir Bulgarijos oro uostus. Nors atlikus išsamias orlaivių bei bagažo patikras jokių pavojingų įtaisų nerasta, ekspertai ir saugumo analitikai perspėja apie naują hibridinio sabotažo formą, kuria siekiama kelti visuotinę paniką ir trikdyti Europos transporto arterijas.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kokių skrydžių ir oro uostų tai palietė?
Išpuoliai buvo nukreipti prieš skirtingas stambiąsias Europos oro bendroves – „Ryanair“, Lenkijos nacionalinį vežėją „LOT“, Skandinavijos „SAS“ bei „Wizz Air“. Per vieną parą fiksuoti septyni incidentai:
– Lenkijos bendrovės „LOT“ lėktuvas „Boeing 737 MAX“, skridęs iš Londono Hitrou oro uosto į Varšuvos Šopeno oro uostą, dėl grasinimo buvo skubiai nukreiptas į Modlino oro uostą, o pats oro uostas kelioms valandoms uždarytas.
– Skandinavijos „SAS“ lėktuvas, skridęs maršrutu Kopenhaga–Varšuva, sėkmingai nusileido sostinės Šopeno oro uoste, tačiau dėl skubios patikros teko laikinai uždaryti vieną iš kilimo ir tūpimo takų.
– Du „Ryanair“ orlaiviai, skridę į Romos Fiumičino oro uostą iš Lisabonos ir Dublino; reisas iš Dublino ore buvo lydimas Italijos karinių oro pajėgų naikintuvų.
– Du skrydžiai į Bulgarijos sostinę Sofiją – „Wizz Air“ orlaivis iš Milano Bergamo oro uosto su 176 keleiviais ir „Ryanair“ lėktuvas iš Dublino su 186 keleiviais.
– „Ryanair“ laineris, skridęs iš Mančesterio į Mursijos oro uostą Ispanijoje, kur po nusileidimo buvo izoliuota orlaivių aikštelė ir keleiviai evakuoti.
Kaip pasirodė pranešimai ir kokių saugumo priemonių imtasi?
Dauguma grasinimų aviacijos tarnybas, oro uostų dispečerius arba skrydžių valdymo centrus pasiekė skaitmeniniais kanalais – per anoniminius elektroninius laiškus, skambučius internetu arba suklastotus pranešimus socialiniuose tinkluose lėktuvams jau esant ore.
Aviacijos saugumo protokolai tokiais atvejais reikalauja griežčiausio reagavimo lygio: nepriklausomai nuo to, ar grasinimas atrodo tikėtinas, orlaivis laikomas potencialiai užminuotu. Į orą buvo pakelti Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter“, lydėję keleivinį lainerį iki nusileidimo. Lėktuvams nutūpus, jie buvo nukreipiami į atokias saugumo aikšteles toli nuo terminalų, keleiviai skubiai evakuojami paliekant visus asmeninius daiktus salone, o kinologai su šunimis ir išminuotojų būriai nuodugniai apieškojo salonus, krovinių skyrius ir bagažą. Visais septyniais atvejais patvirtinta, kad pavojaus signalai buvo piktybinė apgaulė (angl. malicious hoax).
Patirti nuostoliai: tūkstančiai vėluojančių keleivių ir milžiniškos sąnaudos
Nors aukų pavyko išvengti, aviacijos industrijai ir keleiviams padaryta didžiulė žala. Skrydžių atidėjimai, orlaivių nukreipimai į atsarginius oro uostus, kilimo takų blokavimas ir terminalų darbo stabdymas sukėlė grandininę vėlavimų reakciją visame Europos oro erdvės tinkle.
Finansiniai nuostoliai vertinami šimtais tūkstančių eurų už kiekvieną atskirą incidentą: oro bendrovėms tenka padengti papildomas degalų sąnaudas, netikėtus antžeminio aptarnavimo mokesčius atsarginiuose oro uostuose, kompensacijas keleiviams už vėlavimus bei specialiųjų tarnybų ir naikintuvų pakėlimo išlaidas.
Kas gali slypėti už išpuolių?
Nė viena grupuotė oficialiai neprisiėmė atsakomybės už šią suderintą atakų bangą, o šalių teisėsaugos tarnybos kartu su Interpolu pradėjo tarptautinį tyrimą. Vakarų saugumo ekspertai ir žiniasklaida aptaria dvi pagrindines versijas.
Pirmoji – koordinuota valstybinių veikėjų (pirmiausia Rusijos specialiųjų tarnybų) hibridinė operacija. Tokia vadinamojo „svotingo“ (angl. swatting) taktika, paralyžiuojanti Vakarų transporto ir saugumo infrastruktūrą, puikiai dera su pastarosiomis savaitėmis fiksuotais sabotažo aktais, gaisrais sandėliuose ir kibernetinėmis atakomis prieš Europos mažmeninės prekybos tinklus. Antroji tiriama versija – tarptautinių interneto provokatorių ar radikalių paauglių grupuočių veiksmai, naudojant anonimizuotus ryšio kanalus siekiant destabilizacijos ir dėmesio. Aviacijos saugumo ekspertai pabrėžia, kad Europos šalims būtina griežtinti IP adresų atsekamumą ir tarptautinį teisėsaugos koordinavimą, kad civilinė aviacija netaptų nuolatiniu hibridinio šantažo įkaitu.
Šis straipsnis parengtas remiantis BBC, „The Guardian“, „Al Jazeera“ ir Europos aviacijos saugumo tarnybų duomenimis.
