JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas grasinti naujais tarifais Europos šalims, siekiant priversti jas pritarti Grenlandijos įsigijimui, sukėlė ne tik diplomatinę audrą, bet ir rimtą nerimą finansų rinkose.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ekonomistai perspėja, kad ši taktika gali atsigręžti prieš pačias Jungtines Valstijas ir išryškinti tai, kas jau seniai laikoma didžiausia Amerikos rizika – milžinišką valstybės skolą.
Tarifai kaip spaudimo priemonė
Savaitgalį Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad nuo vasario 1-osios Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc. tarifas visoms į JAV importuojamoms prekėms. Nuo birželio šis tarifas, prezidento teigimu, išaugtų iki 25 proc. ir galiotų tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl „visiško ir galutinio“ Grenlandijos įsigijimo.
Trumpas argumentuoja, kad Grenlandija yra būtina JAV nacionaliniam saugumui, esą dėl augančių Kinijos ir Rusijos interesų Arktyje. Tačiau tiek Danija, tiek pati Grenlandija ne kartą pabrėžė, kad teritorija nėra parduodama, o sprendimus dėl jos ateities priima patys Grenlandijos gyventojai.
Sąjungininkų kantrybė senka
Šis spaudimo žingsnis Vakarų pasaulyje buvo sutiktas itin nepalankiai. Europos lyderiai viešai kalba apie šantažą ir pabrėžia, kad prekybos priemonės neturėtų būti naudojamos kaip geopolitinio spaudimo įrankis. Tačiau dar didesnis nerimas kyla finansų analitikams, kurie mato platesnį šios konfrontacijos paveikslą.
Skola – silpnoji JAV vieta
„Deutsche Bank“ ekonomistas Jimas Reidas atkreipė dėmesį, kad JAV jau ne kartą buvo priverstos atsitraukti nuo agresyvių tarifų planų, kai finansų rinkos sureagavo nepalankiai. Pavasarį paskelbti vadinamieji „Išlaisvinimo dienos“ tarifai buvo greitai peržiūrėti po to, kai JAV iždo obligacijų pajamingumai patyrė, pasak Reido, „bauginančią sesiją“, o investuotojai ėmė trauktis nuo amerikietiškos skolos.
Pasak jo, nors gali atrodyti, kad JAV laiko daugumą ekonominių svertų savo rankose, finansavimo kortos nėra vienareikšmiškai Vašingtono pusėje. Pagrindinis „Achilo kulnas“ – dvigubas deficitas ir milžiniška, apie 38 trilijonus dolerių siekianti valstybės skola.
Priklausomybė nuo užsienio investuotojų
Didelė dalis JAV skolos priklauso ne tik vidaus institucijoms ar Federaliniam rezervui, bet ir užsienio vyriausybėms bei tarptautiniams investuotojams. Tai reiškia, kad bet koks pasitikėjimo doleriu ar JAV ekonomine politika susvyravimas gali turėti greitų ir skausmingų pasekmių. Analitikai jau pastebi, kad po naujų Trumpo pareiškimų doleris silpnėjo, o investuotojai ėmė ieškoti saugesnių aktyvų, tokių kaip auksas.
Rizika peržengti ribą
Ekonomistų vertinimu, bandymas naudoti tarifus kaip politinį ginklą Grenlandijos klausimu gali tapti riba, po kurios JAV sąjungininkai ne tik imsis atsakomųjų veiksmų, bet ir peržiūrės savo požiūrį į amerikietišką skolą bei investicijas. Tokiu atveju spaudimas galėtų smogti ne Europai, o pačiai Amerikai.
Grenlandijos klausimas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip geopolitinė derybų taktika, vis labiau tampa lakmuso popierėliu, parodančiu, kiek toli JAV gali eiti, nepatirdamos finansinių pasekmių. Ir vis daugiau balsų perspėja, kad šį kartą riba gali būti pavojingai arti.
