Klimatologai oficialiai perspėja apie artėjantį itin stiprų „El Ninjo“ reiškinį, kuris, prognozuojama, pasieks „super“ lygį ir taps pagrindine ekstremalių gamtos reiškinių priežastimi 2026 metais. Dėl kylančios vandenynų temperatūros ir besikeičiančių oro srovių daugelyje regionų prognozuojamos rekordinės sausros, kurios sukurs idealias sąlygas kilti masiniams ir sunkiai valdomiems miškų gaisrams.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Pasaulinė grėsmė ir pasirengimas krizėms
Šis reiškinys, pasižymintis neįprastu vandenyno paviršiaus atšilimu Ramiojo vandenyno tropinėje dalyje, daro tiesioginę įtaką globaliai atmosferos cirkuliacijai. Mokslininkai pastebi, kad 2026-ųjų metų ciklas bus vienas stipriausių per pastaruosius dešimtmečius, o tai reiškia, kad regionai, jau dabar kenčiantys nuo vandens trūkumo, susidurs su dar didesniais iššūkiais. Pietų Europoje, Australijoje ir dalyje Šiaurės Amerikos civilinės saugos tarnybos jau pradėjo rengti ekstremalių situacijų planus, stiprindamos gaisrų stebėjimo sistemas ir didindamos ugniagesių pajėgas, nes sausa augmenija gali tapti parako statine bet kuriam atsitiktiniam gaisro židiniui.
Prognozuojama, kad „El Ninjo“ ne tik padidins gaisrų riziką, bet ir turės neigiamos įtakos žemės ūkiui bei energetikos sektoriui. Karščio bangos gali sutrikdyti hidroelektrinių darbą ir padidinti elektros energijos suvartojimą aušinimui, kas sukels papildomą spaudimą valstybių ekonomikoms. Europos Sąjungos narės raginamos aktyviau investuoti į vandens išteklių valdymą ir miškų atsodinimo strategijas, kurios padėtų didinti ekosistemų atsparumą ekstremalioms temperatūroms, nes tokio masto reiškiniai tampa vis dažnesni dėl bendros klimato kaitos tendencijos.
Poveikis jūrų ekosistemoms ir orų anomalijos
Be sausros sausumoje, super „El Ninjo“ sukelia drastiškus pokyčius vandenynuose, kur masinis vandens atšilimas lemia koralinių rifų nykimą ir keičia žuvų migracijos kelius. Tai tiesiogiai veikia žvejybos pramonę ir pakrančių bendruomenių išgyvenimą, o kai kuriuose regionuose gali sukelti ne tik sausras, bet ir netikėtus, itin galingus potvynius. Specialistai pabrėžia, kad 2026 metai gali tapti vienais karščiausių istorijoje, todėl tarptautinis bendradarbiavimas dalijantis palydovų duomenimis ir ankstyvojo perspėjimo sistemomis tampa gyvybiškai svarbus siekiant minimizuoti galimas aukas bei nuostolius.
Šis reiškinys taip pat gali turėti įtakos uraganų sezonams, keisdamas jų trajektorijas ir intensyvumą. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia gana tiksliai numatyti „El Ninjo“ pradžią, jo konkretus poveikis vietos lygmeniu išlieka sunkiai nuspėjamas, todėl gyventojai raginami laikytis saugumo rekomendacijų ir taupyti vandens išteklius. Pasaulio lyderiams tai dar vienas priminimas apie būtinybę sparčiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, nes natūralūs gamtos ciklai, susidūrę su žmogaus sukelta klimato kaita, tampa vis agresyvesni ir sunkiau kontroliuojami.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
