Europos Komisija perspėja, kad per 44 dienas trunkantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose Europos Sąjungos išlaidos iškastinio kuro importui išaugo daugiau nei 22 mlrd. eurų.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Konfliktas tiesiogiai veikia Europos ekonomiką
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad dabartinė situacija Artimuosiuose Rytuose turi tiesioginį poveikį Europos ekonomikai. Pasak jos, net ir trumpalaikiai sutrikimai regione gali sukelti didelius energijos kainų šuolius, kurie jau juntami degalinėse, parduotuvėse ir gyventojų sąskaitose.
Vienas pagrindinių nerimą keliančių veiksnių – Hormūzo sąsiaurio sutrikimai, kurie trukdo naftos ir dujų tiekimui. Tai dar kartą parodė, kiek stipriai Europa vis dar priklauso nuo iškastinio kuro importo.
Skubios priemonės ir koordinacija tarp valstybių
Europos Komisija rengia skubias priemones, kurias planuoja pristatyti artimiausiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Kipre. Tarp jų – glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas perkant dujas, koordinuotas dujų saugyklų pildymas ir bendras naftos atsargų naudojimas.
Taip pat svarstoma, kaip užtikrinti, kad nacionalinės priemonės nekenktų bendrosios rinkos veikimui ir kad valstybės nekonkuruotų tarpusavyje dėl energijos išteklių.
Parama gyventojams ir verslui
Komisija taip pat planuoja pasiūlyti priemones, skirtas apsaugoti pažeidžiamus gyventojus ir labiausiai nukentėjusius sektorius nuo aukštų energijos kainų. Pabrėžiama, kad tokia parama turi būti tikslinė, greita ir laikina.
Svarstoma galimybė laikinai sušvelninti valstybės pagalbos taisykles, kad šalys galėtų lengviau remti savo ekonomiką šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Ilgalaikis sprendimas – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro
Europos Komisija akcentuoja, kad dabartinė krizė dar kartą parodė struktūrinę problemą – per didelę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pasak Komisijos, tai yra jau antroji tokio pobūdžio energetikos krizė per kelerius metus.
Todėl pagrindinis ilgalaikis tikslas išlieka tas pats – spartinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir branduolinės energijos. Šiuo metu jie jau sudaro daugiau nei 70 proc. ES elektros gamybos, tačiau siekiama šį skaičių dar padidinti.
Investicijos ir energetikos sistemos modernizavimas
Komisija ragina valstybes aktyviau naudoti ES fondus investicijoms į energetikos infrastruktūrą, įskaitant elektros tinklus, energijos kaupimą ir baterijas. Taip pat planuojama pritraukti daugiau privačių investicijų ir rengti specialią investicijų konferenciją.
Be to, planuojama spartinti elektros tinklų plėtrą ir skatinti elektrifikaciją – nuo pramonės iki transporto ir namų ūkių.
Europos Komisija pabrėžia, kad tik modernizuota ir diversifikuota energetikos sistema gali užtikrinti ilgalaikį kainų stabilumą ir didesnį Europos energetinį saugumą.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimą.*
