Europos Audito Rūmai konstatavo, kad ES priemonė, skirta skatinti inovacijas žemės ūkyje, nepasiekė viso savo potencialo. Nors 2014–2022 m. laikotarpiu šiam tikslui buvo skirta beveik 1 mlrd. eurų ES ir nacionalinių lėšų, daug projektų nesukūrė praktiškai pritaikomų ar plačiai diegiamų inovacijų.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, European Court of Auditors
Auditoriai pažymėjo, kad dalis remtų projektų neturėjo aiškaus inovacinio potencialo arba praktinio poveikio ūkininkams.
Silpnas ryšys su ūkininkų poreikiais
Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio produktyvumui ir tvarumui (EIP-AGRI) buvo įsteigta 2012 m. ir finansuojama pagal bendrąją žemės ūkio politiką bei ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. 2014–2022 m. laikotarpiu ši priemonė rėmė daugiau kaip 4 000 projektų, kurių tikslas buvo skatinti produktyvumą ir tvarumą bendradarbiaujant ūkininkams, mokslininkams ir verslui.
Tačiau auditoriai nustatė, kad projektų atrankoje inovatyvumas retai buvo lemiamas kriterijus, o ūkininkų įtraukimas dažnai buvo nepakankamas. Tyrimas, apėmęs 70 projektų Ispanijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, parodė, kad aktyvus ūkininkų dalyvavimas didino projektų sėkmės tikimybę ir inovacijų kokybę. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Ispanijoje išbandyta sausosios sėjos technologija ryžių auginime buvo pritaikyta platesniu mastu.
Ribotas poveikis ir prasta rezultatų sklaida
Auditoriai taip pat nustatė, kad beveik trečdalis nagrinėtų projektų turėjo menką arba jokį tiesioginį ryšį su žemės ūkiu, o daugiau nei pusė nepasiekė sėkmingų inovacijų rezultatų. Kai kurie projektai tenkino siaurus poreikius arba daugiausia buvo naudingi pavieniams subjektams. Taip pat nustatyta atvejų, kai lėšos buvo skirtos investicijoms, kurios tikėtina būtų įvykdytos ir be paramos.
Silpna buvo ir rezultatų sklaida – tik apie pusė projektų dalijosi sukauptomis žiniomis, o tik nedidelė dalis pasiekė platesnį pritaikymą. Auditoriai pažymėjo, kad valstybės narės retai skatino sėkmingų inovacijų diegimą vietos lygmeniu, nors tam buvo numatytos galimybės pagal BŽŪP. Taip pat nebuvo pakankamai išnaudotos sąsajos su ES mokslinių tyrimų finansavimu, nors žemės ūkio ir miškininkystės tyrimams 2014–2020 m. buvo skirta daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Audito Rūmų pranešimą.
