Europos Baltijos jūros regiono valstybės, susidūrusios su augančiomis saugumo grėsmėmis ir neapibrėžtumu dėl Jungtinių Valstijų vaidmens gynyboje, stiprina regioninį bendradarbiavimą siekdamos apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir jūrų erdvę.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione fiksuojami incidentai, susiję su povandeninių kabelių ir energetikos infrastruktūros pažeidimais, taip pat intensyvus vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“ judėjimas. Šie veiksniai paskatino pakrančių valstybes imtis aktyvesnių veiksmų, ypač informacijos apsikeitimo ir bendrų patruliavimo operacijų srityje.
Suomija šių metų pradžioje paskelbė planus kartu su kitomis regiono šalimis steigti jūrų stebėsenos centrą. Šios iniciatyvos tikslas – pagerinti situacijos suvokimą teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose bei sustiprinti gebėjimą reaguoti į galimus incidentus. Be to, Baltijos šalys ir jų partnerės investavo į technologinius sprendimus, įskaitant dirbtinio intelekto pagrindu veikiančius įrankius, skirtus aptikti anomalijas šalia povandeninių kabelių ir vamzdynų.
Po 2022 metais įvykusio „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimo Švedijos ir Danijos vandenyse regiono valstybės pradėjo glaudesnį karinį ir civilinį bendradarbiavimą. Buvo išplėstos karinių jūrų pajėgų ir pakrančių apsaugos patruliavimo misijos, taip pat pradėtos tikrinti laivų, siejamų su sankcijų apėjimu, veiklos aplinkybės.
Ankstyvuoju 2025 metų laikotarpiu Baltijos jūros šalys pradėjo bendrą nuolatinio patruliavimo iniciatyvą, skirtą povandeninių kabelių ir vamzdynų apsaugai. Nors ši programa formaliai siejama su NATO, didžiąją dalį praktinio įgyvendinimo atlieka pačios regiono valstybės.
Estijos pareigūnai teigia, kad tarptautinė jūrų teisė išlieka svarbiu veiksmų rėmu, tačiau ji leidžia imtis tam tikrų priemonių siekiant užtikrinti saugumą. Šalys taip pat keičiasi patirtimi su kitais partneriais už Baltijos regiono ribų. Prancūzijos karinių jūrų pajėgų veiksmai Viduržemio jūroje, sulaikant įtariamus „šešėlinio laivyno“ tanklaivius, vertinami kaip platesnio šio požiūrio atgarsiai.
Regioninis bendradarbiavimas Baltijos jūroje įgauna papildomą reikšmę diskusijų apie Europos gebėjimą savarankiškai užtikrinti savo gynybą kontekste. Nors Jungtinės Valstijos išlieka svarbiu saugumo garantu, Baltijos jūros valstybių veiksmai rodo, kad lokalūs, kaimynystės pagrindu sukurti sprendimai gali tapti reikšminga Europos saugumo architektūros dalimi.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
