Lietuva, Latvija ir Estija žengia reikšmingą žingsnį stiprindamos regioninį saugumą – trijų Baltijos valstybių gynybos ministrai Taline pasirašė susitarimą dėl bendros karinio mobilumo erdvės sukūrimo.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Šis sprendimas leis greičiau perkelti karius, karinę techniką ir ginkluotę tarp šalių, sumažins biurokratines kliūtis ir sustiprins rytinį NATO flangą.
Pagal susitarimą, krizės ar karinių pratybų atveju kariuomenės galės judėti beveik be papildomų leidimų ir sudėtingų administracinių procedūrų. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į saugumo situaciją regione ir augančias grėsmes Europoje, kur laikas tampa kritiniu veiksniu.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pabrėžė, kad iki šiol net ir sąjungininkų pratybos reikalaudavo didelio dokumentų kiekio, o naujoji tvarka leis šį procesą maksimaliai supaprastinti. Tuo metu Lietuvos gynybos ministras akcentavo, kad prireikus Lietuvos karinė technika galės nedelsiant judėti Rygos gynybai, Estijos pajėgos – padėti Vilniui, o Latvijos kariai – sustiprinti Taliną.
Platesnis kontekstas: Europa ieško savo gynybinio stuburo
Šis Baltijos šalių sprendimas priimtas neatsitiktinai. Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalbama apie galimą JAV vaidmens Europoje mažėjimą, o tai skatina Europos valstybes ieškoti savarankiškesnių saugumo sprendimų. Nors Baltijos šalyse šiuo metu dislokuoti JAV batalionai, regiono lyderiai atvirai pripažįsta, kad Europa turi būti pasirengusi daugiau atsakomybės prisiimti pati.
Šiame kontekste Baltijos šalių karinio mobilumo erdvė tampa ne tik techniniu sprendimu, bet ir politiniu signalu, jog gynybos integracija Europoje gali prasidėti nuo konkrečių, praktinių žingsnių.
„Europos pulsas“ apie tai kalbėjo dar prieš metus
Svarbu priminti, kad „Europos pulsas“ dar prieš metus publikavo straipsnį, kuriame buvo iškelta ir argumentuota bendros Europos armijos kūrimo idėja. Jame buvo pabrėžta, kad fragmentuota nacionalinių kariuomenių sistema ilgainiui nebepajėgs užtikrinti Europos saugumo, ypač geopolitinių krizių akivaizdoje.
Tuomet „Europos pulsas“ akcentavo, jog:
greitas kariuomenių judėjimas tarp valstybių yra būtina sąlyga realiai gynybinei sąjungai;
bendros procedūros, logistika ir planavimas yra pirmasis žingsnis link tikros europinės gynybos architektūros;
regioniniai modeliai, tokie kaip Baltijos šalys, gali tapti pavyzdžiu visai Europos Sąjungai.
Šiandien Taline pasirašytas susitarimas rodo, kad tuomet išsakyta mintis pamažu virsta realiais sprendimais.
Regioninis modelis – visos Europos ateitis?
Karinio mobilumo projektas, pradėtas 2023 m. NATO koordinuojamu lygiu, ateityje turėtų apimti visą Europą. Baltijos šalių iniciatyva gali tapti bandomuoju modeliu, kaip praktiškai įgyvendinti gynybinę integraciją ne deklaracijomis, o veiksmais.
Kol kas tai – tik vienas regionas ir trys valstybės. Tačiau būtent nuo tokių sprendimų dažniausiai ir prasideda didesni pokyčiai. Jei Europa nori būti ne tik ekonominė, bet ir reali saugumo sąjunga, bendras karinis mobilumas ir gynybos koordinavimas taps neišvengiami.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
