Prancūzijos finansų ir saugumo institucijas sukrėtė beprecedentis incidentas: viena didžiausių šalies bankinių institucijų tapo sudėtingos, profesionaliai koordinuotos kibernetinės atakos taikiniu, per kurią neteisėtai pasisavinta apie 100 mln. eurų. Banko atstovai patvirtino, kad buvo įvykdyta galingas įsilaužimas iš išorės, apeinant daugiasluoksnes apsaugos sistemas ir atliekant fiktyvius tarptautinius lėšų pervedimus. Šis smūgis finansų sistemai sutapo su kita nerimą keliančia ataka prieš Prancūzijos kraujo saugyklas, priversdamas Paryžių kelti klausimą dėl plataus masto valstybinio lygmens hibridinio sabotažo.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Koks bankas nukentėjo ir ką praneša oficialūs šaltiniai?
Pirminiais Prancūzijos pranešimais, taikiniu tapo viena iš stambiųjų šalies bankinių grupių, aptarnaujanti stambius verslo sandorius bei tarpbankinius atsiskaitymus. Incidento tyrimą perėmė Prancūzijos nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra (ANSSI) kartu su Paryžiaus prokuratūros kovos su kibernetiniais nusikaltimais skyriumi (JUNALCO) ir Prancūzijos centriniu banku („Banque de France“).
Finansų priežiūros institucijos skubiai patikino rinkas, kad įprastinė atsiskaitymų sistema veikia be trikdžių, o pažeidimas buvo lokalizuotas siekiant užkirsti kelią tolesniam lėšų nutekėjimui. Tačiau pats 100 mln. eurų nuostolio mastas šį įvykį paverčia viena didžiausių grynųjų finansinių vagysčių Europos bankininkystės istorijoje.
Kaip tai tapo įmanoma: skaitmeninio apiplėšimo anatomija
Pagal Prancūzijos žiniasklaidos ir kibernetinio saugumo ekspertų vertinimus, tai nebuvo paprasta ataka prieš bankomatus ar eilinių vartotojų el. bankininkystę. Nusikaltėliai įvykdė aukščiausio lygio įsilaužimą į vidinę banko tarpbankinių pavedimų arba didelės vertės mokėjimų infrastruktūrą (panašią į pasaulyje nuskambėjusį Bangladešo centrinio banko precedentą per SWIFT tinklą).
Įsilaužėliai, pasitelkę pažangias kenkėjiškas programas ir pasinaudoję kompromituotomis administratoriaus prieigomis, suklastojo autorizavimo kredencialus ir inicijavo dešimtis suderintų pavedimų į ofšorines sąskaitas bei kriptovaliutų maišykles (angl. tumblers), kur pėdsakai akimirksniu buvo išskaidyti. Ataka buvo atlikta itin tiksliai suplanuotu metu, kad apeitų automatinio sukčiavimo aptikimo filtrus.
Kas padengs patirtus nuostolius?
Klientų lėšų saugumas pagal Prancūzijos ir Europos Sąjungos teisės aktus yra griežtai ginamas:
– Banko atsakomybė ir rezervai: Tokiais atvejais galutinę finansinę atsakomybę prisiima pati kredito įstaiga iš savo kapitalo rezervų ir veiklos rizikos atidėjinių; paprasti indėlininkai tiesioginių nuostolių nepatiria.
– Kibernetinis draudimas: Didieji Europos bankai yra apdraudę savo operacinę riziką stambiose tarptautinėse perdraudimo bendrovėse. Draudimo polisai padengia didelę dalį nuostolių, jei įrodoma, kad buvo laikytasi būtinųjų kibernetinės saugos standartų.
– Teisinis lėšų areštas: Tarptautinės teisėsaugos tarnybos, bendradarbiaudamos su Interpolu, bando įšaldyti gavėjų sąskaitas užsienio jurisdikcijose, nors tikimybė susigrąžinti visą sumą po tokių profesionalių operacijų išlieka nedidelė.
Ką rašo Prancūzijos žiniasklaida: hibridinio karo šešėlis
Prancūzijos leidiniai („Le Figaro“, „Le Monde“, „Les Echos“) šį banko apiplėšimą analizuoja ne kaip atskirą kriminalinį incidentą, o kaip platesnės sabotažo kampanijos dalį.
Visuomenėje ir politiniuose sluoksniuose didžiulį nerimą sukėlė tai, kad banko ataka sutapo su vos prieš dieną įvykdytu išpuoliu prieš Prancūzijos kraujo saugyklų sistemą, kur programišiai pakeitė šaldymo įrenginių parametrus nustatydami pražūtingą 110 laipsnių temperatūrą, bandydami sunaikinti strategines kraujo atsargas. Prancūzijos saugumo analitikai atvirai kelia klausimą dėl priešiškų valstybių (visų pirma su Rusija siejamų programišių grupuočių) vykdomos hibridinės atakos: viena vertus, siekiama sukelti paniką kritinėje sveikatos infrastruktūroje, kita vertus – pademonstruoti gebėjimą suduoti skaudžius smūgius Vakarų finansų ramsčiams.
Šis straipsnis parengtas remiantis Prancūzijos žiniasklaidos, saugumo tarnybų ir naujienų agentūrų pranešimais.
