Europos Sąjungos institucijose užvirė aštri kova dėl finansų, energetinio saugumo ir migracijos kontrolės. Austrija atvirai grasina vetuoti naująjį bendrijos biudžetą, reikalaudama griežtesnės fiskalinės drausmės ir nenorėdama didinti savo nacionalinių įmokų. Tuo pat metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siekia sumažinti sąskaitas už elektrą ir dujas siūlydama privalomus bendrus energijos išteklių pirkimus, o pasieniečių agentūrai „Frontex“ suteikiami beprecedenčiai įgaliojimai vykdyti deportacijas už ES ribų.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Austrijos ultimatumas: kodėl Viena grasina blokuoti ES biudžetą?
Derybose dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos Viena užėmė itin bekompromisę poziciją. Austrijos valdantieji, spaudžiami vidaus rinkimų rezultatų ir stiprėjančių euroskeptiškų nuotaikų, pareiškė esantys pasirengę pasinaudoti veto teise, jei Europos Komisija bandys didinti bendrąjį biudžetą ir reikalauti didesnių šalių donorių įmokų. Būdama viena iš grynųjų ES biudžeto mokėtojų, Austrija teigia, kad Briuselis privalo ne reikalauti papildomų pinigų iš nacionalinių vyriausybių, o peržiūrėti esamas išlaidas ir rasti lėšų naujiems prioritetams esamo biudžeto rėmuose.
Austrijos reikalavimų pakete – griežtos taupymo priemonės ES aparatui, išlaidų „žaliajam kursui“ peržiūrėjimas ir griežtas atsisakymas prisiimti naujas bendras ES skolas. Be to, Viena atvirai kelia sąlygą: jokie papildomi finansavimo paketai nebus patvirtinti, jei nebus skirta gerokai daugiau tiesioginių lėšų fizinių sienų apsaugai ir kovai su neteisėta migracija. Šis Vienos demaršas grasina įstumti Briuselį į ilgą institucinį paralyžių, nes biudžeto patvirtinimui reikalingas visų 27 valstybių narių vienbalsis pritarimas.
Bendri energijos pirkimai: viltis sumažinti kainas ar naujas skilimas?
Siekdama apsaugoti Europos pramonę nuo rekordiškai didelių kaštų ir sumažinti elektros kainas gyventojams, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pristatė bendrų energijos išteklių pirkimų iniciatyvą. Šio plano esmė – panaudoti visos Europos Sąjungos rinkos perkamąją galią: vietoje to, kad 27 šalys konkuruotų tarpusavyje biržose ir taip keltų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) bei kitų energijos šaltinių kainas, pirkimai būtų centralizuotai agreguojami per bendrą platformą. Ekspertų vertinimu, sėkmingai įgyvendinus šį mechanizmą, didmenines dujų ir elektros kainas bloke būtų galima sumažinti 15–25 proc., užkertant kelią dirbtinėms spekuliacijoms ir užtikrinant ilgalaikes patikimas tiekimo sutartis.
Ši iniciatyva iškart susilaukė svarbios paramos – Italija ir Lenkija viešai išreiškė tvirtą palaikymą U. von der Leyen planui. Varšuvai ir Romai, kurių pramonė ypač kenčia nuo energetinės infliacijos, bendri pirkimai garantuotų stabilumą ir apsaugą nuo kainų šuolių. Tačiau prieš tokią centralizaciją tradiciškai piestu stoja kitos šalys, tokios kaip Vokietija ir Nyderlandai. Šių valstybių vyriausybės bei didieji energetikos gigantai baiminasi, kad valstybinis ar viršnacionalinis reguliavimas suardys laisvos rinkos principus, atbaidys privačius investuotojus ir neleis didelėms korporacijoms savarankiškai derėtis dėl palankesnių individualių sąlygų.
Nauji „Frontex“ įgaliojimai: deportacijos už ES ribų
Migracijos krizės akivaizdoje ES žengė žingsnį, kuris anksčiau atrodė tabu: pagal naujausią tarnybos pertvarką, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ gauna naujus, gerokai išplėstus įgaliojimus savarankiškai organizuoti ir vykdyti asmenų, neturinčių teisės į prieglobstį, deportacijas už ES ribų. Iki šiol agentūra galėjo atlikti tik pagalbinį vaidmenį koordinuojant nacionalinių policijų veiksmus, tačiau naujos taisyklės leidžia „Frontex“ tiesiogiai užsakyti repatrijavimo skrydžius, steigti laikinus grąžinimo centrus trečiosiose šalyse ir tiesiogiai derėtis su kilmės valstybėmis dėl jų piliečių priėmimo.
Ar šie įgaliojimai padės išspręsti nelegalios migracijos problemą? Saugumo analitikai vertina šį žingsnį kaip būtiną, bet nepakankamą. Viena vertus, centralizuotas deportacijų mechanizmas leis apeiti atskirų šalių biurokratines kliūtis ir drastiškai padidinti realiai išsiunčiamų asmenų procentą (šiuo metu ES įvykdoma mažiau nei 20 proc. priimtų sprendimų dėl deportacijos). Kita vertus, „Frontex“ efektyvumas vis tiek tiesiogiai priklausys nuo to, ar trečiosios šalys (ypač Šiaurės Afrikoje ir Azijoje) sutiks priimti grąžinamus asmenis. Be griežto ekonominio spaudimo ir finansinių svertų šioms kilmės šalims, net ir stipriausia agentūra viena pati nesugebės visiškai sustabdyti kontrabandininkų tinklų veiklos.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
