Europos Sąjunga plečia saugomų jūrų teritorijų tinklą, tačiau reali gamtos apsauga dažnai atsilieka nuo politinių įsipareigojimų. Europos Audito Rūmų vertinimu, iki 2030 metų numatyti jūrų biologinės įvairovės apsaugos tikslai greičiausiai nebus pasiekti, jeigu valstybės narės nesiims veiksmingesnių priemonių.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, European Court of Auditors
Naujoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje konstatuojama, kad vien teritorijos paskelbimas saugoma dar negarantuoja veiksmingos ekosistemų apsaugos. Nors saugomų jūrų teritorijų Europoje daugėja, jose dažnai trūksta konkrečių gamtosaugos priemonių, pakankamo finansavimo ir ilgalaikių prisitaikymo prie klimato kaitos planų.
Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į nepakankamą valstybių narių bendradarbiavimą ir sunkumus derinant aplinkosaugos reikalavimus su žvejybos sektoriaus bei pakrančių bendruomenių interesais.
Iki 2030 metų siekiama apsaugoti 30 proc. jūrų
Pagal Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategiją iki 2030 metų numatyta užtikrinti 30 proc. ES jūrų teritorijų apsaugą, o bent 10 proc. visų jūrų teritorijų taikyti griežtos apsaugos režimą.
Tačiau dabartinė padėtis gerokai skiriasi nuo šių tikslų. Europos Audito Rūmų duomenimis, saugomomis paskelbta maždaug 14 proc. ES jūrų teritorijų, o griežtai saugoma mažiau nei 1 proc.
Tai reiškia, kad per likusį laikotarpį Europos Sąjungai reikėtų ne tik reikšmingai išplėsti saugomų teritorijų tinklą, bet ir iš esmės sustiprinti jau saugomų vietovių apsaugą.
Auditoriai nustatė, kad dabartinis saugomų teritorijų tinklas neveikia kaip pakankamai vientisa ekologinė sistema. Kai kurios svarbios atviros jūros ir giliavandenės buveinės tebėra nepakankamai apsaugotos, todėl esamos priemonės neužtikrina visapusiško jūrų ekosistemų išsaugojimo.
Už auditą atsakinga Europos Audito Rūmų narė Iliana Ivanova pabrėžė, kad tikrasis iššūkis yra ne vien suteikti teritorijoms saugomos vietovės statusą, bet ir užtikrinti realius gamtos apsaugos rezultatus.
Saugomos teritorijos ne visada apsaugotos nuo žalingos veiklos
Viena svarbiausių audito išvadų – saugomos jūrų teritorijos statusas savaime nereiškia, kad joje ribojama biologinei įvairovei žalinga veikla.
Europos Sąjungoje nėra bendros suderintos saugomų jūrų teritorijų kategorijų sistemos, kuri aiškiai apibrėžtų, kokia ūkinė veikla kiekvienoje teritorijoje suderinama su gamtos apsaugos tikslais.
Auditoriai kaip vieną reikšmingiausių grėsmių įvardija žvejybą ir kitą jūros dugną žalojančią veiklą. Vis dėlto žvejybos apribojimai taikomi tik nedidelei daliai saugomų teritorijų.
Tai ypač sudėtinga tais atvejais, kai vienoje jūros teritorijoje veiklą vykdo kelių ES valstybių narių žvejybos laivynai. Tokiems apribojimams nustatyti būtinas tarptautinis koordinavimas, o skirtingi ekonominiai interesai gali apsunkinti sprendimų priėmimą.
Auditorių vertinimu, siekiant veiksmingesnės apsaugos, būtinos aiškios, suderintos ir praktiškai įgyvendinamos taisyklės, kurios leistų užtikrinti, kad gamtosaugos įsipareigojimai neliktų vien administraciniuose dokumentuose.
Trūksta finansavimo, darbuotojų ir klimato kaitos planų
Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugelis saugomų jūrų teritorijų susiduria su nuolatiniais finansiniais ir administraciniais sunkumais.
Gamtos apsaugos priemonėms įgyvendinti reikalingi kvalifikuoti specialistai, nuolatinė ekosistemų būklės stebėsena ir pakankami finansiniai ištekliai. Tačiau dalyje teritorijų trūksta darbuotojų, o finansavimas priklauso nuo skirtingų nacionalinių ir ES programų.
Tokia fragmentuota finansavimo sistema apsunkina ilgalaikį planavimą ir neleidžia užtikrinti stabilaus gamtosaugos priemonių įgyvendinimo.
Papildomų iššūkių kelia klimato kaita. Jūrų ekosistemos patiria vis didesnį spaudimą dėl kintančių aplinkos sąlygų, tačiau ne visose saugomose teritorijose parengti tinkami prisitaikymo planai.
Auditoriai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti, kad saugomų teritorijų valdymas būtų nuoseklesnis, o finansavimas – labiau prognozuojamas.
Žvejybos ribojimai turi būti derinami su pakrančių bendruomenių interesais
Europos Audito Rūmai pripažįsta, kad veiksminga jūrų apsauga neatsiejama nuo sudėtingų socialinių ir ekonominių sprendimų.
Griežtesni žvejybos apribojimai ar kitos gamtosaugos priemonės gali turėti tiesioginį poveikį žvejams, pakrančių įmonėms ir vietos gyventojams, kurių pajamos priklauso nuo jūros išteklių.
Todėl, auditorių nuomone, sprendimų priėmimo procese būtina užtikrinti aktyvesnį suinteresuotųjų šalių dalyvavimą.
Nors valstybės narės vis dažniau konsultuojasi su vietos bendruomenėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, šios konsultacijos vykdomos nevienodai ir ne visada suteikia pakankamai galimybių paveikti galutinius sprendimus.
Ataskaitoje rekomenduojama ne tik stiprinti visuomenės dalyvavimą, bet ir numatyti priemones, kurios padėtų sumažinti neigiamas socialines bei ekonomines gamtosaugos apribojimų pasekmes.
Auditoriai pabrėžia, kad be vietos bendruomenių pasitikėjimo ir palaikymo ilgalaikė jūrų apsaugos politika gali susidurti su rimtais įgyvendinimo sunkumais.
ES jūrų teritorija didesnė už jos sausumos plotą
Europos Sąjungos jūrų teritorijos apima maždaug 5 mln. kvadratinių kilometrų – daugiau nei visas ES sausumos plotas.
Apie 40 proc. ES gyventojų gyvena ne toliau kaip 50 kilometrų nuo jūros pakrantės, todėl jūrų ekosistemų būklė tiesiogiai susijusi su daugelio Europos regionų ekonomika ir gyvenimo kokybe.
ES išskiriami keturi pagrindiniai jūrų regionai: šiaurės rytinė Atlanto vandenyno dalis, Viduržemio jūra, Baltijos jūra ir Juodoji jūra.
Šiuose regionuose yra 3 648 jūrinės „Natura 2000“ teritorijos, užimančios apie 526 tūkst. kvadratinių kilometrų. Be jų, valstybės narės yra nustačiusios dar 6 610 nacionalinių saugomų jūrų teritorijų, kurių bendras plotas siekia apie 244 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Daugiau kaip pusė nacionaliniu lygmeniu saugomų teritorijų persidengia su „Natura 2000“ tinklo teritorijomis, todėl šių plotų negalima paprasčiausiai sudėti vertinant bendrą apsaugos mastą.
Auditorių teigimu, vien saugomų teritorijų skaičiaus didinimas nepadės pasiekti biologinės įvairovės tikslų, jeigu jos nesudarys veiksmingo ir tarpusavyje susieto ekologinio tinklo.
Auditoriai ragina pereiti nuo įsipareigojimų prie realių rezultatų
Europos Audito Rūmų išvados rodo, kad ES jūrų apsaugos politikoje išlieka didelis atotrūkis tarp nustatytų tikslų ir jų praktinio įgyvendinimo.
Siekiant šį atotrūkį sumažinti, būtina spartinti konkrečių apsaugos priemonių įgyvendinimą, geriau koordinuoti valstybių narių veiksmus ir užtikrinti pakankamą finansavimą.
Ne mažiau svarbu stiprinti saugomų teritorijų ekologinį vientisumą, skirti daugiau dėmesio giliavandenėms buveinėms ir įtraukti pakrančių bendruomenes į sprendimų priėmimą.
Auditoriai įspėja, kad be reikšmingų pokyčių 2030 metų tikslai gali likti neįgyvendinti, nepaisant pastaraisiais metais išplėsto saugomų jūrų teritorijų tinklo.
Pagrindinė ataskaitos išvada aiški: jūrų apsaugos sėkmė turi būti matuojama ne teritorijų statusu dokumentuose, o realia jūrų ekosistemų būklės pažanga.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 25/2026 pristatymą.
