Europos Sąjungos užsienio politikos koridoriuose kilus naujai įtampai, Bulgarija oficialiai pagrasino pasinaudoti savo veto teise ir užblokuoti būsimas ES sankcijas Rusijai, jei jos palies branduolinės energetikos sektorių. Sofijos pareigūnai atvirai pareiškė, kad negali pritarti jokiems ribojimams, kurie keltų tiesioginę grėsmę šalies energetiniam saugumui ir ekonomikos stabilumui. Šis žingsnis vėl išryškino gilią kai kurių Rytų Europos valstybių priklausomybę nuo Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ bei parodė, kad pasiekti visišką vienybę Briuselyje tampa vis sudėtingiau.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kozlodujaus faktorius ir kritinė priklausomybė nuo Maskvos
Pagrindinė priežastis, kodėl Bulgarija griežtai priešinasi sankcijoms Rusijos branduoliniam sektoriui, yra vienintelė šalyje veikianti Kozlodujaus atominė elektrinė. Ši jėgainė pagamina daugiau nei trečdalį visos Bulgarijos sunaudojamos elektros energijos ir užtikrina šalies kaip svarbios energijos eksportuotojos statusą Balkanų regione. Problemos esmė – abu veikiantys Kozlodujaus reaktoriai yra sovietinės konstrukcijos (VVER-1000) ir iki šiol buvo visiškai priklausomi nuo rusiško branduolinio kuro tiekimo bei Maskvos teikiamų techninių paslaugų.
Nors Bulgarija pastaruoju metu pasirašė sutartis su JAV kompanija „Westinghouse“ ir Prancūzijos „Framatome“ dėl alternatyvaus kuro tiekimo ateityje, pilnavertis perėjimo ir sertifikavimo procesas užtrunka ne vienerius metus. Sofijos teigimu, staigus ryšių nutraukimas su Rusija šią akimirką sukeltų realų reaktorių sustabdymo pavojų, masinį elektros kainų šuolį vartotojams ir gilią ekonominę krizę, kurios valstybė tiesiog negali sau leisti.
Politinis nestabilumas ir geopolitinis laviravimas
Bulgarijos veto grėsmę taip pat stiprina ilgalaikė vidinė politinė krizė šalyje, kur per pastaruosius kelerius metus įvyko virtinė pirmalaikių parlamento rinkimų. Bulgarijos politinis elitas ir visuomenė išlieka giliai pasidaliję į proeuropietiškas jėgas ir tradiciškai stiprias prorusiškas bei populistines nuotaikas. Laikinieji ministrų kabinetai ir prezidentas Rumenas Radevas dažnai renkasi atsargesnę poziciją Kremliaus atžvilgiu, baimindamiesi prarasti konservatyvių rinkėjų paramą.
Sofija argumentuoja, kad ES sankcijos turi labiau kenkti pačiai Rusijai, o ne naikinti valstybių narių ekonomikas. Kadangi Bulgarija neturi greitų techninių sprendimų, kaip pakeisti rusišką branduolinį kurą ir užtikrinti elektrinės saugą, vyriausybė reikalauja Briuselio pritaikyti jai išimtį (derogaciją). Jei ES partneriai atsisakys suteikti tokias garantijas ir bandys įvesti bendrus draudimus „Rosatom“ veiklai Europoje, Bulgarija yra pasirengusi blokuoti viso sankcijų paketo priėmimą, o tai gali sukelti dar vieną rimtą solidarumo krizę bloko viduje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
