CHARTER – ES finansuotas projektas – pristatė naujausius rezultatus, padedančius Arkties bendruomenėms prisitaikyti prie klimato kaitos, tirti biologinės įvairovės pokyčius ir kurti tvaresnio valdymo modelius.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Unikalūs duomenys apie Arkties pokyčius
Projektas, kuriame dalyvavo 21 Europos mokslinė institucija, tyrinėjo žemės naudojimo, sniego ir ledo pokyčius, permafrostą ir biologinę įvairovę Europos Arkties regione. Mokslininkai analizavo, kaip šie procesai veikia klimatą ir vietos bendruomenių gyvenimo būdą.
Vienas iš svarbiausių pasiekimų – pirmoji išsami Holoceno Arkties biologinės įvairovės rodiklių duomenų bazė, kuri apima daugiau nei 1 000 vietovių duomenis. Ši bazė leis mokslininkams geriau suprasti, kaip Arkties augalija ir gyvūnija keitėsi per tūkstančius metų ir kokie pokyčiai vyksta šiandien.
Šiaurės elniai– ne grėsmė, o ekosistemos dalis
Projektas paneigė dažnai kartojamą mitą, kad šiaurės Fenoskandijos elnių populiacija yra per didelė ir kenkia ekosistemoms. CHARTER tyrimai parodė, kad elniai teigiamai veikia ekosistemų struktūrą ir funkcijas. Be to, ryškus projekto bruožas – glaudus bendradarbiavimas su Arkties vietos gyventojais ir tradiciniais elnių ganymo ūkiais. Mokslininkai pabrėžė, kad „vietos bendruomenės nėra vien pokyčių aukos – jos pačios formuoja ekosistemas“.
Ekosistemos kūrimo metodas, kuriame mokslo žinios derinamos su vietos patirtimi, atskleidė, kad abipusis pasitikėjimas, aiški komunikacija ir tinkamas veiklų planavimas yra būtini tvariems sprendimams.
Nauji metodai: nuo dronų iki dirbtinio intelekto
Tyrėjai naudojo plataus spektro metodus – nuo ežerų nuogulų analizių iki dronų, palydovinių vaizdų ir dirbtinio intelekto. Šie duomenys leido stebėti ilgalaikes tendencijas ir prognozuoti galimus ateities pokyčius.
Rekomendacijos politikai ir bendruomenėms
CHARTER komanda pabrėžia, kad Arkties regionui reikia labiau integruoto valdymo, kuris vienodai atsižvelgtų į klimato, biologinės įvairovės, žemės naudojimo ir vietos gyvenimo būdo sąsajas. Vietos ir čiabuvių bendruomenių įtraukimas turi tapti ne išimtimi, o standartu.
Projektas parengė politikos rekomendacijas, sukūrė istorinių pokyčių žemėlapius, paskelbė daugiakalbius politikos santraukas ir toliau tęsia darbą su žiniasklaida bei vietos partneriais.
Kas toliau?
Projektui pasibaigus 2025 m. pradžioje, jo komanda tęsia bendradarbiavimą su Arkties regiono institucijomis ir ieško naujo finansavimo, kad sukurtos žinios būtų naudojamos praktikoje – nuo klimato modelių tobulinimo iki bendruomenių prisitaikymo strategijų rengimo.
Straipsnis parengtas remiantis CORDIS informacija.
