Regionų komiteto pranešėjas Luca Menesini teigia, kad siūlomas ES veiklos vertinimo reglamentas 2028–2034 m. laikotarpiui gali iš esmės pakeisti sanglaudos politikos veikimą ir regionų vaidmenį. Jo vertinimu, dokumentas nėra vien techninis – jis lems, kaip bus apibrėžiama ES biudžeto sėkmė ir paskirstomos lėšos.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, CoR
Pasak Menesini, iš pirmo žvilgsnio reglamentas gali atrodyti kaip administracinis rodiklių ir ataskaitų rinkinys, tačiau iš tiesų jis nustatys principus, pagal kuriuos bus vertinama ES finansavimo politika įvairiose srityse. Tai apima ne tik išlaidų efektyvumą, bet ir prioritetų įgyvendinimą bei lėšų paskirstymo modelį.
Jis pažymi, kad Europos Komisijos siūlomas valdymo modelis gali paskatinti didesnę finansų koncentraciją nacionaliniu lygmeniu, sumažinant regionų ir miestų vaidmenį įgyvendinant ES programas. Tokia kryptis, jo teigimu, gali pakeisti pusiausvyrą tarp bendrų ES tikslų, nacionalinių prioritetų ir teritorinės sanglaudos principo.
Pagrindinės rizikos ir siūlomi pakeitimai
Regionų komiteto rengiamoje nuomonėje išskiriamos trys pagrindinės rizikos. Pirmoji – galimas sanglaudos politikos „renacionalizavimas“, kai sprendimų priėmimas ir veiklos vertinimas būtų sutelktas nacionaliniuose planuose, susilpninant vietos lygmens įtaką. Tai galėtų apriboti vietos poreikiams pritaikytą, teritorijomis grindžiamą politiką.
Antroji rizika susijusi su administracine našta. Nors naujasis modelis pristatomas kaip supaprastinimas, kai kurios valdymo institucijos nurodo, kad papildomi veiklos rodikliai ir ataskaitų reikalavimai gali būti taikomi greta esamų audito ir kontrolės mechanizmų, o ne juos pakeisti. Tai galėtų padidinti administracinį krūvį, ypač mažesnėms savivaldybėms.
Trečioji problema – galimas poveikis inovacijoms ir eksperimentiniams projektams. Griežti ir standartizuoti tikslai gali riboti lankstumą bei mažinti galimybes įgyvendinti novatoriškas iniciatyvas regionuose. Tokiu atveju, sanglaudos politika galėtų būti vertinama labiau pagal formalų atitikimą rodikliams nei pagal realų teritorinį poveikį.
Siekiant to išvengti, siūloma įtvirtinti horizontalų principą „nedaryti žalos sanglaudai“, kuris galiotų visoms ES biudžeto sritims, įskaitant konkurencingumo ir inovacijų programas. Taip pat raginama stiprinti subsidiarumo principą, užtikrinant regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą rengiant nacionalinius ir regioninius planus, bei numatyti pereinamuosius laikotarpius, kad būtų išvengta finansavimo sutrikimų.
Derybos ir politinis kontekstas
Menesini teigimu, Europos Parlamente didėja supratimas, kad sanglaudos politikos ateitis negali būti sprendžiama be regionų ir miestų dalyvavimo. Bendradarbiaujama su įvairių politinių grupių europarlamentarais, ypač dirbančiais regioninės plėtros, žemės ūkio ir biudžeto srityse, siekiant išlaikyti teritorinį aspektą galutiniuose sprendimuose.
Praėjusiais mėnesiais regionų ir miestų atstovai dalyvavo viešuose veiksmuose, įskaitant #CohesionAlliance iniciatyvą, kuria siekiama išsaugoti sanglaudos politikos europinį pobūdį. Po šių veiksmų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pateikė pasiūlymų dėl galimų pakeitimų, tačiau derybos tarp valstybių narių išlieka sudėtingos.
Kai kurios valstybės siekia didesnės nacionalinės kontrolės ES lėšų valdyme, o tai gali turėti įtakos teritorinei pusiausvyrai. Menesini pabrėžia, kad veiklos vertinimo reglamentas taps svarbia derybų dalimi, nes nuo jo priklausys, ar ES biudžetas išliks konvergencijos ir solidarumo priemone, ar bus labiau grindžiamas nacionaliniais prioritetais.
Šis straipsnis parengtas pagal CoR pranešimus.
