NASA marsaeigis Curiosity rover Marse aptiko sudėtingas organines molekules, kurios laikomos pagrindiniais gyvybės „statybiniais blokais“, tačiau mokslininkai kol kas negali patvirtinti, ar jos susijusios su kadaise egzistavusia gyvybe Raudonojoje planetoje.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
3,5 mlrd. metų senumo cheminiai pėdsakai
Tyrimai atlikti Gale kraterio regione, kuris, kaip manoma, kadaise buvo ežeras. Iš viso aptiktos septynios organinės molekulės, iš kurių penkios Marse užfiksuotos pirmą kartą. Mokslininkai mano, kad šios medžiagos galėjo išlikti net 3,5 milijardo metų.
Pasak tyrimui vadovavusios profesorės Amy Williams, tai gali būti senovinės organinės medžiagos pėdsakai, tačiau jų kilmė lieka neaiški. Molekulės galėjo susiformuoti geologiniais procesais, būti atneštos meteoritais arba būti susijusios su mikrobine gyvybe.
Marsas kadaise galėjo būti tinkamas gyvybei
Nors šiandien Marsas yra itin atšiauri planeta – naktimis temperatūra nukrenta žemiau –100 °C, o paviršių nuolat veikia stipri radiacija – praeityje situacija buvo kitokia. Mokslininkai mano, kad prieš milijardus metų planetoje buvo skysto vandens ir tankesnė atmosfera.
Tai reiškia, kad sąlygos gyvybei atsirasti galėjo būti panašios į tas, kurios tuo pačiu laikotarpiu egzistavo Žemėje. Būtent todėl šie atradimai laikomi svarbiu žingsniu ieškant atsakymo į klausimą, ar gyvybė galėjo egzistuoti ir už mūsų planetos ribų.
Aptiktos medžiagos – tik pradžia
Tarp aptiktų junginių yra benzotiopenas – sieros turinti molekulė, kuri dažnai randama meteorituose. Taip pat užfiksuoti signalai, rodantys galimą azoto turinčių junginių buvimą, kurie struktūriškai primena DNR pirmtakus.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai dar nėra gyvybės įrodymas. Šios molekulės yra tik „plytos“, iš kurių galėtų susidaryti gyvybė, bet ne pati „struktūra“.
Naujos misijos gali pateikti atsakymus
Atradimai sustiprina lūkesčius dėl būsimų misijų. European Space Agency planuojama „Rosalind Franklin“ misija, kurios startas numatytas 2028 metais, turėtų gręžtis iki dviejų metrų gylio ir atlikti išsamesnius tyrimus.
Tokie tyrimai gali padėti nustatyti, ar organinės medžiagos Marse susiformavo biologiniais procesais, ar yra tik cheminės evoliucijos rezultatas.
Kol kas atsakymas lieka neaiškus, tačiau nauji duomenys rodo, kad jei gyvybė Marse kadaise egzistavo, jos pėdsakai galėjo išlikti iki šių dienų.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
