Donaldas Trumpas vėl atsidūrė tarptautinės diplomatijos aklavietėje: Europos Sąjungos sostinės vieningai atmetė jo siūlomą „didelį ir gražų“ susitarimą su Maskva dėl naujos Europos saugumo architektūros. Vašingtono bandymai pasitelkti Šaltojo karo stiliaus užkulisinę diplomatiją, kuriai diriguoja prezidento žentas Jaredas Kushneris, sukėlė pasipiktinimą tarp NATO sąjungininkų, atsisakančių daryti teritorines ir strategines nuolaidas Vladimirui Putinui virš ukrainiečių ir europiečių galvų. Fiasko patyrė ir kita prieštaringa D. Trumpo iniciatyva – bandymas importuoti rusišką dyzeliną į Jungtines Valstijas galutinai žlugo, o pilni naftos tanklaiviai atviroje jūroje buvo priversti skubiai keisti kursą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
D. Trumpo „didelis ir gražus“ saugumo planas: ką sugalvojo Vašingtonas?
Kaip praneša „POLITICO Europe“ ir „EURACTIV“, D. Trumpo stovykla pristatė iniciatyvą sudaryti grandiozinį saugumo paktą su Rusija, kurį pats D. Trumpas pompastiškai pakrikštijo „dideliu ir gražiu“ Europos saugumo planu. Idėjos esmė primena praėjusio amžiaus didžiųjų galių susitarimus: siūloma įšaldyti konfliktą Ukrainoje dabartinėse fronto linijose, sustabdyti bet kokią tolesnę NATO plėtrą į Rytus ir sukurti naują Europos saugumo mechanizmą, kuriame Maskvai būtų suteiktos oficialios saugumo garantijos mainais į Rusijos pažadą susilaikyti nuo tolesnės ekspansijos.
Planas numato drastišką JAV karinio kontingento mažinimą Senajame žemyne ir reikalavimą, kad Europos valstybės pačios padengtų visą savo gynybos sąskaitą. Iš esmės tai reiškia bandymą primesti Europai naują Jaltos konferencijos modelį, perskirstant įtakos sferas be pačių europiečių sutikimo.
Kodėl Europa vieningai taria „ne“?
Europos valstybės ir ES vadovybė šį planą atmetė griežtai ir be užuolankų. Briuselis, Paryžius, Berlynas ir Rytų Europos sostinės įspėja, kad toks susitarimas neatneš ilgalaikės taikos, o tik padrąsins agresorių naujiems puolimams ateityje.
Europiečiai laikosi principo „nieko apie Europą be Europos ir nieko apie Ukrainą be Ukrainos“. Sutikimas su D. Trumpo sąlygomis reikštų tarptautinės teisės ir sienų neliečiamumo principo palaidojimą. Be to, Europos lyderiai pabrėžia, kad V. Putino režimo duoti pažadai neturi jokios teisinės ar praktinės vertės, todėl JAV pasitraukimas iš Europos saugumo garantijų paliktų žemyną tiesioginėje Rusijos invazijos grėsmėje.
J. Kushnerio vaidmuo: Šaltojo karo diplomatijos šešėlis
Šiame procese centrine figūra vėl tapo D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris, anksčiau koordinavęs Artimųjų Rytų „Abraomo susitarimus“. Kaip pažymi leidinys „EURACTIV“, J. Kushneris naudoja klasikinę Šaltojo karo laikų slaptąją diplomatiją, bandydamas megzti neviešus kontaktus tarp Maskvos, Vašingtono ir atskirų Persijos įlankos valstybių tarpininkų.
Jis siekia sukonstruoti verslo sandoriu paremtą geopolitinį kompromisą, kuriame saugumo garantijos derinamos su investicijomis ir sankcijų švelninimu. Tačiau Europos diplomatai į šias J. Kushnerio užkulisines schemas žiūri itin skeptiškai, vertindami jas kaip naivų bandymą sudėtingas tapatybės, saugumo ir suvereniteto krizes spręsti Niujorko nekilnojamojo turto vystytojų metodais.
Žlugęs dyzelino sandoris: kodėl Rusijos tanklaiviai suka atgal?
Kartu su politiniais planais fiasko patyrė ir ekonominiai D. Trumpo manevrai. Pastarosiomis savaitėmis buvo kilęs skandalas dėl bandymų organizuoti rusiško dyzelino tiekimą į JAV rinką, siekiant dirbtinai numušti kuro kainas Amerikos vartotojams. Tačiau šis sandoris galutinai žlugo.
Prancūzijos televizija „France 24“ ir vokiečių „Deutsche Welle“ atskleidė, kad tanklaiviai, gabenę šimtus tūkstančių tonų rusiško dyzelino Atlanto vandenyne, buvo priversti staigiai keisti kursą ir sukti tolyn nuo JAV uostų. Priežastis – griežtas teisinis pasipriešinimas ir sankcijų mechanizmai. JAV iždo departamentas ir tarptautiniai draudikai įspėjo laivybos kompanijas, kad šių krovinių iškrovimas Amerikos uostuose reikštų šiurkštų federalinių sankcijų įstatymų pažeidimą.
Be to, demokratų kontroliuojamas Kongresas pagrasino nedelsiant pradėti parlamentinius tyrimus dėl prekybos su šalimi agresore, todėl nei viena JAV uosto bendrovė ar naftos perdirbimo įmonė nesutiko priimti toksiško krovinio, palikdama tanklaivius klaidžioti atviroje jūroje ieškant alternatyvių pirkėjų Azijoje ar Afrikoje.
Šis straipsnis parengtas remiantis „EURACTIV“, „POLITICO Europe“, „France 24“ ir „Deutsche Welle“ publikacijomis.
