Pasaulio finansų rinkas supurtė viena didžiausių išpardavimo bangų moderniojoje istorijoje: per kelias prekybos sesijas iš pasaulinių technologijų rinkų išgaravo daugiau nei 2,5 trilijono JAV dolerių (apie 2,24 trln. eurų). Priežastimi tapo netikėtas veiksnių derinys – Demokratų partijos triumfas JAV vidurio kadencijos rinkimuose, sustiprinęs baimes dėl griežto dirbtinio intelekto (DI) reguliavimo, ir vietos lygmeniu kilęs visuomenės maištas prieš milžiniškų duomenų centrų statybas. Smarkiausius smūgius patyrė DI lyderė „Nvidia“ bei Elono Musko bendrovės „Tesla“ ir „SpaceX“, o panikos banga iš Volstrito akimirksniu persirito į Azijos ir Europos biržas.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kodėl kilo griūtis ir prie ko čia duomenų centrai?
Investuotojų panika tiesiogiai susijusi su JAV rinkimų rezultatais, kur demokratams atiteko abiejų Kongreso rūmų kontrolė bei reikšmingos gubernatorių pergalės. Donaldas Trumpas pasižymėjo visiška technologijų sektoriaus dereguliacija, o naujoji demokratų dauguma pasisako už griežtas taisykles, monopolijų skaidymą ir saugumo reikalavimus DI plėtrai.
Tačiau didžiausiu netikėtumu investuotojams tapo duomenų centrų klausimas, virtęs pagrindine rinkimų tema valstijose. DI modelių apmokymui reikalingi serverių centrai reikalauja milžiniškų elektros energijos ir vandens kiekių, todėl vietos bendruomenėse kilo masinis pasipriešinimas. Vietiniuose referendumuose net 44 iš 45 apygardų 12 valstijų nubalsavo už apribojimus ar visišką moratoriumą naujų duomenų centrų statybai. Pavyzdžiui, Teksase istorinę pergalę iškovojusi demokratė Gina Hinojosa pažadėjo nedelsiant stabdyti duomenų centrų plėtrą. Kadangi apie 40 proc. visų planuotų JAV pajėgumų turėjo iškilti būtent šiose teritorijose, investuotojai suprato, kad DI infrastruktūros bumas atsimušė į fizines energetikos ir teisinio reguliavimo lubas.
Kiek krito technologijų milžinai: „Nvidia“ ir E. Musko nuostoliai
JAV biržos patyrė skaudų smūgį: technologijų indeksas „Nasdaq 100“ per vieną dieną krito 6,36 proc., prarasdamas apie 2,3 trln. dolerių vertės, „S&P 500“ nusmuko 4–4,4 proc., o „Dow Jones“ smuko daugiau nei 1 800 punktų.
Puslaidininkių sektorius patyrė tikrą kraujotaką: Filadelfijos puslaidininkių indeksas krito per 12 proc., o AMD akcijos krito net 17,3 proc. Didžiausia DI techninės įrangos flagmanė „Nvidia“ prarado 9,3 proc. vertės – tai didžiausias vienos dienos nuosmukis per beveik dvejus metus, atėmęs iš bendrovės vadovo Jenseno Huango 15 mlrd. dolerių asmeninio turto.
Ne mažesnį sukrėtimą patyrė ir Elono Musko verslo imperija: „Tesla“ akcijos nuvertėjo 10,8 proc., o privačios kosmoso ir ryšių bendrovės „SpaceX“ vertinimas krito 9,1 proc. E. Muskas, atvirai rėmęs respublikonus ir investavęs šimtus milijardų į DI klasterius bei duomenų centrus Teksase, dabar susiduria su priešiškai nusiteikusia naująja valstijos administracija ir griežtėjančia federaline priežiūra.
Kokia situacija Europos rinkose?
Išpardavimo banga iš JAV žaibiškai atsirito iki Europos. Europos „Stoxx 600“ indeksas ir pagrindiniai Vokietijos DAX bei Prancūzijos CAC 40 indeksai fiksavo gilius nuosmukius. Europoje technologijų sektorius taip pat patyrė spaudimą, ypač puslaidininkių įrangos gamintoja Nyderlandų ASML bei programinės įrangos bendrovės.
Europos investuotojams nerimą kelia ir tai, kad Europos Sąjunga pati susiduria su panašia „duomenų centrų audra“: energetinis tinklas yra perkrautas, o žaliojo kurso reikalavimai riboja naujų energijai imlių serverių jungimą prie tinklo. Baiminamasi, kad globaliai lėtėjant DI kapitalinėms išlaidoms (angl. capex), Europos pramonė ir technologijų startuoliai neteks privataus finansavimo ir patirs antrinį nuosmukį.
Šis straipsnis parengtas remiantis „The Guardian“, „Deutsche Welle“, „EURACTIV“ ir tarptautinių finansų agentūrų duomenimis.
