Danija pradeda reikšmingą gynybos stiprinimo etapą, reaguodama į augantį geopolitinį neapibrėžtumą Europoje ir netikėtą spaudimą iš artimiausio sąjungininko – Jungtinių Valstijų.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Šalies valdžia nusprendė iš esmės reformuoti privalomosios karo tarnybos sistemą ir didinti kariuomenės pajėgumus, ypatingą dėmesį skirdama Grenlandijos saugumui.
2025 metais Danijos vyriausybė nusprendė pailginti privalomosios karo tarnybos trukmę nuo keturių iki vienuolikos mėnesių bei padaryti ją lyčiai neutralią – moterys neteko teisės atsisakyti tarnybos. Šis sprendimas laikomas istoriniu ir atspindi pasikeitusį saugumo suvokimą Kopenhagoje.
Iki šiol pagrindine grėsme Danija, kaip ir kitos Šiaurės šalys, laikė Rusiją, ypač po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais ir suintensyvėjusių hibridinių atakų regione. Tačiau pastaruoju metu situaciją smarkiai pakeitė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kuriais jis ne kartą atsisakė atmesti galimybę jėga perimti Grenlandiją – pusiau autonominę Danijai priklausančią teritoriją Arkties regione.
Pasak Karališkojo Danijos gynybos koledžo analitiko Peterio Viggo Jacobsen, būtent šie signalai iš Vašingtono tapo lūžio tašku. „Jei negalime pasitikėti amerikiečiais, o Rusija stiprėja, mes gyvename visiškai naujame pasaulyje“, – teigia jis. Analitiko teigimu, Danijos vyriausybė nuo 2025 metų atvirai kalba apie būtinybę ruoštis scenarijams, kurie dar prieš kelerius metus atrodė neįsivaizduojami.
Pirmoji naujosios sistemos šauktinių grupė šią savaitę pradėjo tarnybą Haderslevo karinėje bazėje – mieste, kuris simboliškai svarbus Danijos istorijai. Būtent čia 1940 metais Danijos pajėgos paskutinį kartą kovojo savo teritorijoje, kai šalį okupavo nacistinė Vokietija.
Nors tarnyba dabar privaloma, visi pirmieji 120 šauktinių yra savanoriai. Danija kol kas vis dar turi pakankamai norinčiųjų tarnauti ir gali atrinkti tik dalį kandidatų. Jauni šauktiniai teigia suvokiantys pasikeitusią saugumo aplinką, nors ne visi aiškiai įvardija konkrečią grėsmę. Daugelis kalba apie bendrą pasaulinį nestabilumą ir pareigą prisidėti prie šalies gynybos.
Pagal dabartinius planus, iki 2033 metų naujoji sistema kasmet parengs apie 2 tūkstančius papildomų karių. Iš viso per metus karo mokymus turėtų baigti apie 6,5 tūkstančio žmonių – gerokai daugiau nei anksčiau. Tai reikšmingai sustiprins daugiau nei 20 tūkstančių karių turinčias Danijos ginkluotąsias pajėgas.
Ypatingas dėmesys skiriamas Grenlandijai. Po JAV pareiškimų Danija jau padidino karių skaičių saloje ir sustiprino jų įgaliojimus. Kai kurie analitikai atkreipia dėmesį, kad Danijos vyriausybei teko viešai pripažinti galimybę panaudoti jėgą net prieš JAV – scenarijų, kuris dar neseniai būtų buvęs laikomas neįmanomu.
Danijos kariuomenės vadovybė pripažįsta, kad naujiems šauktiniams teks ruoštis ne tik tradicinėms grėsmėms, bet ir sudėtingoms politinėms realijoms. Jaunoji karta, nuolat sekanti pasaulio įvykius socialiniuose tinkluose, aktyviai domisi, kokį vaidmenį Danijos gynyba atliks šiame naujame geopolitiniame kontekste.
Danijos sprendimai rodo, kad net ir tvirtos NATO šalys pradeda rimtai vertinti galimybę, jog saugumo architektūra Europoje keičiasi greičiau, nei manyta anksčiau – ir kad grėsmės gali kilti ne tik iš tradicinių priešininkų, bet ir iš nenuspėjamų sąjungininkų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinę žiniasklaidą.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
