Pasaulio diplomatija intensyvina pastangas atverti Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulinės prekybos ir energetikos maršrutų, kuris buvo sutrikdytas dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu. Daugiau nei 40 valstybių dalyvavo virtualiame susitikime, kuriame siekta rasti politinius ir diplomatinius sprendimus, kaip atkurti saugią laivybą šiame strategiškai svarbiame regione.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Tarptautinė reakcija ir spaudimas Iranui
Jungtinė Karalystė apkaltino Iraną, kad šis „laiko pasaulio ekonomiką įkaitu“, pabrėždama, jog dėl situacijos smarkiai kyla naftos ir maisto kainos. Britų užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper teigė, kad susitikimas rodo „tarptautinės bendruomenės ryžtą“ spręsti krizę ne karinėmis, o diplomatinėmis priemonėmis.
Daugiau nei trys dešimtys valstybių, tarp jų Prancūzija, Vokietija, Italija, Kanada, Japonija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame reikalaujama, kad Iranas nutrauktų bandymus blokuoti sąsiaurį ir užtikrintų saugų laivų judėjimą.
Ekonominės pasekmės ir įstrigę laivai
Dėl konflikto Hormūzo sąsiauryje įstrigo apie 2 tūkst. laivų ir maždaug 20 tūkst. jūrininkų. Ši situacija jau daro spaudimą pasaulinėms rinkoms, o augančios energijos kainos kelia papildomą naštą tiek verslui, tiek gyventojams visame pasaulyje.
Tuo metu Jungtinės Valstijos susitikime nedalyvavo. Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad sąsiaurio saugumo užtikrinimas nėra JAV atsakomybė, ir sukritikavo Europos sąjungininkus dėl nepakankamos paramos. Tai dar labiau padidina neapibrėžtumą dėl tolesnių veiksmų ir galimų sprendimų.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
