Kijevas ir Budapeštas oficialiai pradėjo derybas dėl vengrų mažumų teisių užtikrinimo Ukrainos teritorijoje. Šis žingsnis vertinamas kaip reikšmingas diplomatinis posūkis, galintis padėti sušvelninti ilgus metus trunkančią įtampą tarp abiejų kaimyninių valstybių ir atverti Ukrainai lengvesnį kelią į Europos Sąjungą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Švietimo įstatymo pakeitimai ir Budapešto reikalavimai
Derybų metu Ukrainos delegacija pristatė planuojamus teisinius pakeitimus, kuriais siekiama suteikti daugiau lankstumo tautinių mažumų mokykloms, derinant valstybinės ukrainiečių kalbos mokymą su gimtosios kalbos išlaikymu. Vengrijos pusė reikalauja visiškų garantijų, kad Užkarpatės vengrai galės naudotis savo kalba ne tik pradinėse klasėse, bet ir viduriniame bei aukštajame moksle, taip pat vietos administracijos įstaigose. Kijevas pabrėžia, kad šios nuolaidos yra daromos laikantis Europos Tarybos bei Venecijos komisijos rekomendacijų, o tai kartu stiprina pačios Ukrainos demokratines institucijas. Šis teisinis suderinamumas yra viena iš pagrindinių sąlygų, norint sėkmingai tęsti oficialias derybas dėl šalies narystės ES.
Analitikai pastebi, kad pasiektas derybų pradžios faktas yra didelis laimėjimas Ukrainos diplomatijai, kuriai šiuo metu itin svarbu užsitikrinti visų ES narių vieningą palaikymą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas pastaruoju metu demonstravo griežtą poziciją, tačiau Briuselio ir kitų Europos lyderių spaudimas privertė Budapeštą sugrįžti prie konstruktyvaus dvišalio formato. Jei šalims pavyks pasirašyti oficialų memorandumą, tai iš esmės panaikins vieną didžiausių kliūčių Ukrainos kelyje į Vakarų struktūras. Visgi abi pusės išlieka atsargios, o susitarimų įgyvendinimo priežiūrai planuojama sukurti bendrą nuolatinę stebėtojų komisiją.
Poveikis eurointegracijai ir regioniniam saugumui
Teigiamas derybų rezultatas turėtų tiesioginį poveikį ne tik dvišaliams santykiams, bet ir bendram saugumo klimatui Rytų Europoje. Mažumų klausimo išsprendimas leistų ES efektyviau koordinuoti paramą Ukrainai, nesumažinant sprendimų priėmimo greičio dėl atskirų valstybių veto teisės. Kitos regiono šalys, turinčios panašių istorinių ar etninių sąsajų, palankiai įvertino Kijevo lankstumą, matydamos tame brandų požiūrį į europines vertybes. Šis procesas taip pat sumažina hibridinių grėsmių ir propagandos riziką, kuria dažnai bandoma pasinaudoti siekiant sukiršinti kaimynines tautas.
Nors konkretus derybų grafikas dar nėra pilnai paviešintas, tikimasi, kad pirmieji teisiniai projektai Ukrainos parlamente bus pradėti svarstyti jau artimiausiais mėnesiais. Europos Sąjungos institucijos pažadėjo suteikti visą reikalingą ekspertinę bei finansinę pagalbą mažumų integracijos programoms įgyvendinti.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
