Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Dronų aliarmas JAV bazėje Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijos atsakas hibridinėms grėsmėms: Bundestagas išplėtė žvalgybos galias

Dronų aliarmas JAV bazėje Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijos atsakas hibridinėms grėsmėms: Bundestagas išplėtė žvalgybos galias
Europos karinių objektų ir kritinės infrastruktūros saugumas atsidūrė aukščiausios parengties režime: penktadienio vakarą Jungtinėje Karalystėje esančioje Karališkųjų oro pajėgų Leikenhito bazėje (RAF Lakenheath) kaukė oro pavojaus sirenos, o JAV kariai ir jų šeimos gavo skubų nurodymą likti slėptuvėse dėl virš bazės pastebėtų neatpažintų dronų. Incidentas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai iš kaimyninės Mildenholo bazės dėl Irano raketų ir sabotažo grėsmės buvo evakuoti amerikiečių orlaiviai. Tuo pačiu metu Vokietijos Bundestagas priėmė istorinį įstatymą, suteikiantį šalies žvalgybos tarnyboms BND ir BfV teisę vykdyti įsilaužimus, blokuoti serverius ir rengti sabotažo operacijas užsienyje.

Dronų incidentas RAF Lakenheath bazėje: kodėl kariai slėpėsi?

Penktadienį, lapkričio 13-osios vakarą (apie 17.30–18.30 val. vietos laiku), Safolko ir Norfolko grafystėse esančiose bazėse „RAF Lakenheath“ bei „RAF Feltwell“ pasigirdo oro pavojaus sirenos, o per garsiakalbius JAV kariams ir civiliams darbuotojams paskelbtas aukščiausio lygio įspėjimas „REAL WORLD“ su nurodymu nedelsiant pasislėpti saugiose patalpose.

Priverstinis likimas slėptuvėse buvo tiesioginė atsargumo priemonė dėl fone tvyrantį karinį įtampos lygį. Prieš kelias dienas JAV karinė vadovybė padidino bazių apsaugos režimą iki antrojo aukščiausio lygio („FPCON Charlie“) ir skubiai išskraidino dalį lėktuvų iš gretimos Mildenholo bazės dėl Irano remiamų grupuočių bei žvalgybos grėsmių. Todėl bet koks neatpažintas dronas virš bazės, kurioje dislokuoti moderniausi JAV naikintuvai F-35A ir F-15E, buvo vertinamas kaip potenciali žvalgybinė ar smogiamoji priemonė, galinti gabenti sprogmenis. JAV oro pajėgos vėliau patvirtino, kad saugumo pajėgos reagavo į neleistiną dronų aktyvumą, nei žmonės, nei technika nenukentėjo, o dronų kilmė ir tipas šiuo metu tiriami kartu su Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Kaip siūloma apsaugoti karines bazes ateityje?

Saugumo ekspertai pabrėžia, kad šis ir 2024 m. pabaigoje tose pačiose bazėse vykę incidentai atskleidė kritinę spragą – tradicinės oro gynybos sistemos yra pritaikytos kovoti su dideliais lėktuvais ar balistinėmis raketomis, bet ne mažais, žemai skrendančiais komerciniais ar modifikuotais dronais.

Siekiant užkirsti kelią pasikartojimams, Vašingtonas ir Londonas spartina specializuotų antidroninių sistemų (C-UAS) diegimą:

– Nuolatinis radijo dažnių trikdymo ir GPS slopinimo kupolų įrengimas virš strateginių aerodromų.

– Aukštos energijos lazerinių ir mikrobangų ginklų dislokavimas, leidžiančių nebrangiai ir saugiai sunaikinti mažus taikinius virš apgyvendintų teritorijų, nenaudojant brangių raketų.

– Griežtesnis teisinis reguliavimas, leidžiantis karinei policijai perimti ar numušti bepiločius orlaivius dar prieš jiems kertant bazės perimetrą.

Vokietijos atsakas hibridiniam karui: istorinės galios žvalgybai

Tuo pat metu Berlyne žengtas ryžtingas žingsnis stiprinant vidaus ir išorės gynybą. Penktadienį Vokietijos Bundestagas 308 (kai kuriais duomenimis – 309) balsais „už“, 190 „prieš“ ir 71 susilaikius patvirtino plataus masto žvalgybos reformą, kuri įsigalios gruodžio 31 dieną.

Įstatymas suteikia Federalinei žvalgybos tarnybai (BND) ir Konstitucijos apsaugos tarnybai (BfV) iki šiol neregėtas galias: teisę vykdyti atsakomuosius kibernetinius įsilaužimus („hack-back“), peradresuoti duomenų srautus, ištrinti pavogtus duomenis iš užsienio programišių serverių bei vykdyti sabotažo operacijas užsienyje prieš valstybei pavojingus taikinius (draudžiant tik veiksmus, keliančius tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei).

Ši reforma priimta būtent dabar dėl staigiai išaugusio hibridinių atakų skaičiaus Vokietijoje – ypač po rugpjūtį sužlugdyto dronų išpuolio prieš Leipcigo–Halės oro uostą, dėl kurio Berlynas tiesiogiai apkaltino Rusiją ir uždarė Rusijos konsulatą. Visgi Vokietijos visuomenėje ir opozicijoje (tiek kairiojoje „Die Linke“, tiek dešiniojoje AfD) įstatymas sukėlė audringas diskusijas. Dėl gilios nacių Gestapo ir Rytų Vokietijos „Stasi“ istorinės atminties Vokietijoje dešimtmečius galiojo griežtas policijos ir žvalgybos funkcijų atskyrimo principas (vok. Trennungsgebot). Kritikai perspėja, kad suteikus žvalgybai vykdomąsias ir kibernetinio puolimo galias, šis saugiklis yra ardomas, o piliečių privatumas ir parlamentinė kontrolė gali susilpnėti.

Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės spaudos apžvalga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *