Rytų Belgijoje, Alden Biesen viduramžių pilyje, įvykęs neformalus Europos Sąjungos vadovų susitikimas aiškiai parodė, kad diskusijos apie ES konkurencingumą pasiekė naują lygį.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Iki šiol laikytos jautriomis ar marginaliomis idėjos – „dviejų greičių Europa“ ir vadinamoji „Europos pirmenybė“ – tapo centrine politine darbotvarke.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po susitikimo pabrėžė, kad ES tikslas – judėti „nuo bendrosios rinkos prie vieningos rinkos“. Pasak jos, kaip 1992 m. buvo sukurta bendroji rinka, taip dabar siekiama dar gilesnės ekonominės integracijos, leidžiančios Europai išlikti konkurencingai JAV ir Kinijos strateginės konkurencijos sąlygomis.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pažadėjo šį procesą užbaigti iki 2027 metų pabaigos, teigdamas, kad spaudimas iš išorės verčia Europą veikti greičiau ir ryžtingiau.
Dviejų greičių Europos idėja
Susitikime aiškiai nuskambėjo parama vadinamajai „dviejų greičių Europos“ koncepcijai. Ją palaiko ne tik Komisijos vadovybė, bet ir Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron bei Vokietijos kancleris Friedrich Merz.
Šios idėjos esmė – leisti daliai valstybių narių judėti pirmyn greičiau, apeinant vienbalsiškumo principą, kuris vis dažniau laikomas kliūtimi reformoms. Jei ne visos 27 šalys pasirengusios sutikti, sprendimus galėtų įgyvendinti mažesnė, bet ryžtinga valstybių grupė.
Investicijų trūkumas – pagrindinė problema
Buvęs Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi susitikime priminė, kad be masinių investicijų konkurencingumas liks tik politiniu šūkiu. Jo skaičiavimais, Europai kasmet reikia mažiausiai 800 mlrd. eurų papildomų investicijų, o atsižvelgiant į gynybos ambicijas, poreikis gali siekti ir 1,2 trln. eurų.
Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas privačių investicijų mobilizavimui, tačiau pabrėžiama ir viešojo finansavimo svarba, ypač rengiant naują ES daugiametį biudžetą.
„28-asis režimas“ – viena rinka verslui
Vienas ambicingiausių pasiūlymų – vadinamasis 28-asis režimas. Jis leistų įmonėms veikti pagal vieną bendrą ES taisyklių sistemą, atsisakant 27 skirtingų nacionalinių reguliavimų. Tai turėtų palengvinti įmonių steigimą, plėtrą ir tarpvalstybinę veiklą.
Pasak von der Leyen, pagal šią schemą ES įmonę būtų galima įregistruoti per 48 valandas bet kurioje valstybėje narėje. Jei ne visos šalys sutiks, projektas galėtų būti įgyvendintas mažesnės grupės pagrindu.
„Pagaminta Europoje“ – atsargi, bet kryptinga politika
Lyderiai taip pat diskutavo apie „Europos pirmenybės“ principą, kuriuo būtų remiamos vietos įmonės strategiškai svarbiuose sektoriuose – nuo dirbtinio intelekto ir kvantinių technologijų iki gynybos, kosmoso ir švarios energetikos.
Europos Komisija siekia išvengti atviro protekcionizmo, todėl svarstomas lankstesnis modelis, leidžiantis išimtis „patikimiems partneriams“. Vis dėlto bendras sutarimas aiškus: Europa turi mažinti priklausomybes ir stiprinti savo pramoninį pagrindą.
Energijos kainos ir klimato politika
Didelį dėmesį lyderiai skyrė energijos kainoms. Nors kai kurios valstybės ragina švelninti ar net atsisakyti ES taršos leidimų prekybos sistemos, Komisijos pirmininkė ją griežtai gynė. Ji pabrėžė, kad nuo sistemos įvedimo emisijos sumažėjo beveik 40 procentų.
Vis dėlto liepą numatyta peržiūra, kurios metu bus vertinama, ar reikalingi mechanizmai, galintys amortizuoti kainų šuolius.
Europa renkasi kryptį
Alden Biesen susitikimas parodė, kad Europos Sąjunga vis labiau linksta į pragmatiškesnį, selektyvų integracijos modelį. Jei vienybė tampa per lėta, dalis šalių pasirengusios judėti pirmyn pačios – su tikslu vėliau prie savęs pritraukti ir kitas.
Kaip apibendrino vienas iš dalyvių, Europa nori likti atvira, bet kartu nori būti stipri. O tam reikės ir politinės drąsos, ir precedento neturinčių sprendimų.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
