Europos aplinkos agentūra skelbia, kad oro tarša prie Europos uostų ir oro uostų sparčiai didėja, o dabartinė oro kokybės stebėsena nepakankamai atspindi tikrąjį taršos mastą, todėl būtina plėsti stebėsenos tinklą.
Daugiau šia tema: Aplinkosauga, EEA
Kodėl tarša didėja?
EAA duomenimis, laivyba ir aviacija tampa vis didesniais oro taršos šaltiniais Europoje fileciteturn13file0. Uostuose ir aplink juos daugėja azoto dioksido (NO₂) ir smulkiųjų kietųjų dalelių (PM₂.₅), kurių poveikis žmonių sveikatai yra ypač pavojingas – jos gali sukelti kvėpavimo ir širdies ligas.
Prognozuojama, kad iki 2030 m. laivyba pakrančių miestuose taps pagrindiniu transporto taršos šaltiniu, pralenkdama net automobilius.
Stebėsena – per silpna ir netiksli
Agentūra pabrėžia, kad stebėsenos tinklas aplink daugelį Europos uostų ir oro uostų yra nepakankamas: trūksta matavimo taškų, jie ne visuomet tinkamai išdėstyti, todėl duomenys neparodo tikrojo taršos masto.
Kai kuriuose miestuose pradėta taikyti nauja tvarka pagal atnaujintą ES Oro kokybės direktyvą, kuri įveda „taršos židinių“ sąvoką ir įpareigoja šalims skirti daugiau dėmesio taršiausioms vietoms – būtent uostams ir oro uostams.
Kur tarša aukščiausia?
EAA palygino taršos lygius 18 Europos šalių uostuose ir oro uostuose. Rezultatai rodo, kad NO₂ koncentracija šiose vietose dažnai yra dvigubai didesnė nei aplinkinėse teritorijose. Kai kuriuose uostuose ir oro uostuose – pavyzdžiui, Pirejuje, Neapolyje ir Milano Linate – tarša viršijo naujas 2030 m. ES ribas.
PM₂.₅ tarša yra sudėtingesnė – ji kyla ne tik iš laivybos ar aviacijos, bet ir iš regioninių šaltinių. Vis dėlto nemažai uostų ir oro uostų taip pat viršijo naujas ES ribines vertes.
Ką tai reiškia gyventojams?
Oro tarša išlieka didžiausia aplinkos sveikatos rizika Europoje, daranti įtaką kvėpavimo takams, širdies veiklai ir bendrai gyventojų gerovei. Žmonės, gyvenantys šalia uostų ir oro uostų, patiria žymiai didesnį taršos poveikį.
Stiprinant stebėseną būtų lengviau tiksliai įvertinti, kur tarša kyla labiausiai, ir priimti sprendimus – pavyzdžiui, riboti taršius laivus, diegti švaresnį kurą, gerinti geležinkelių jungtis ar plėsti elektrinius autobusus.
Straipsnis parengtas remiantis Europos aplinkos agentūros informacija.
