Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

ECB: euro zonos finansų sistema tampa atsparesnė, tačiau investicijoms Europoje vis dar trukdo rinkų susiskaidymas

ECB: euro zonos finansų sistema tampa atsparesnė, tačiau investicijoms Europoje vis dar trukdo rinkų susiskaidymas
Image by Hans from Pixabay
Europos Centrinis Bankas paskelbė naujų analizių rinkinį, kuriame perspėjama, kad euro zonos finansų sistema tampa atsparesnė ir labiau integruota, tačiau Europos kapitalo rinkų susiskaidymas vis dar riboja investicijas, inovacijas ir ilgalaikį ekonomikos konkurencingumą.

ECB vertinimu, nuo 2022 metų pabaigos finansų integracija euro zonoje pagerėjo. Sumažėjo skirtumai tarp euro zonos šalių finansinių aktyvų kainų, išaugo tarpvalstybinės investicijos, aktyviau veikia tarpbankinė rinka. ECB pažymi, kad didesnis tarpvalstybinis finansinis aktyvumas padeda stiprinti ekonomikos atsparumą ir rizikos pasidalijimą tarp valstybių narių.

Didžiausia pažanga užfiksuota obligacijų rinkose ir tarpbankiniame skolinime. ECB teigimu, euro zonos finansų sistema tampa mažiau fragmentuota, o nebankinių finansų institucijų vaidmuo didėja, suteikdamas įmonėms daugiau finansavimo galimybių. Tačiau bankas perspėja, kad kapitalo rinkų integracija vis dar atsilieka nuo potencialo.

ECB neramina Europos investicijų trūkumas

Vienas svarbiausių ECB išskiriamų iššūkių – didelis skirtumas tarp Europos santaupų ir investicijų poreikio. Europos namų ūkiai ir toliau didelę dalį santaupų laiko mažas palūkanas generuojančiuose bankų indėliuose, o ne investuoja į akcijas ar inovatyvias įmones.

ECB skaičiuoja, kad jei ES gyventojų santaupų struktūra būtų panaši į JAV namų ūkių modelį, iki 8 trilijonų eurų galėtų būti nukreipta į ilgalaikes investicijas ir kapitalo rinkas. Šiuo metu maždaug trečdalis europiečių finansinio turto tebėra laikomas grynaisiais pinigais ir indėliais.

ECB taip pat pažymi, kad net ir investuodami į akcijas euro zonos gyventojai didelę kapitalo dalį nukreipia ne į Europos, o į JAV bendroves. Maždaug pusė euro zonos namų ūkių turimų akcijų yra susijusios su ne ES emitentais, o JAV rinkos dėl didesnės grąžos išlieka itin patrauklios investuotojams.

Pasak ECB, tai mažina Europos technologijų sektoriaus finansavimo galimybes ir silpnina ilgalaikį konkurencingumą. Bankas atkreipia dėmesį, kad Europos aukštųjų technologijų įmonės vis dar gauna gerokai mažiau investicijų nei jų konkurentės JAV.

Rizikos kapitalo rinka Europoje vis dar silpna

ECB analizėje daug dėmesio skiriama ir Europos rizikos kapitalo rinkai. Banko ekspertai pažymi, kad Europoje trūksta didelių rizikos kapitalo fondų, galinčių finansuoti sparčiai augančias technologijų bendroves.

Bendra rizikos kapitalo fondų vertė JAV siekia apie 930 mlrd. eurų, o Europos Sąjungoje – tik apie 150 mlrd. eurų. Be to, daugiau nei pusė ES įsikūrusių rizikos kapitalo fondų investicijų nukreipiama už Europos ribų.

ECB vertinimu, viena iš pagrindinių problemų – per mažas didelių institucinių investuotojų, tokių kaip pensijų fondai, dalyvavimas Europos rizikos kapitalo rinkoje. Skirtingai nei JAV, Europoje didelę dalį finansavimo užtikrina valstybės institucijos ir Europos investicijų fondas (EIF).

Bankas ragina mažinti rinkų susiskaidymą, harmonizuoti taisykles ir palengvinti tarpvalstybines investicijas, nes dabartinės kliūtys riboja inovacijų finansavimą bei stabdo Europos technologijų bendrovių augimą.

Mokesčių skirtumai stabdo kapitalo rinkų integraciją

ECB taip pat perspėja, kad ES kapitalo rinkų integraciją stabdo skirtingos mokesčių sistemos ir sudėtingos tarpvalstybinio investavimo procedūros.

Ataskaitoje pažymima, kad daugelyje ES šalių investuotojai susiduria su sudėtingomis dividendų ir palūkanų apmokestinimo procedūromis, kurios brangina tarpvalstybines investicijas ir skatina investuotojus rinktis vietines rinkas. ECB vertinimu, dėl neefektyvių mokesčių grąžinimo procedūrų investuotojai kasmet praranda apie 6,6 mlrd. eurų.

ECB palaiko Europos Komisijos iniciatyvas kurti bendresnę taupymo ir investicijų sistemą, skatinti finansinį raštingumą ir kurti paprastesnes investavimo sąskaitas gyventojams.

Kitoje analizėje ECB svarsto ir galimybę kurti harmonizuotą mokesčių erdvę Europos Sąjungoje. Banko ekspertų teigimu, net dalinis kelių valstybių susitarimas dėl vienodesnių mokesčių taisyklių galėtų padidinti investicijų srautus ir paskatinti didesnę finansų rinkų integraciją.

ECB pabrėžia, kad norint išlaikyti Europos konkurencingumą būtina efektyviau nukreipti santaupas į inovacijas, technologijas ir ilgalaikes investicijas, nes dabartinis kapitalo rinkų susiskaidymas silpnina euro zonos ekonomikos augimo potencialą.

Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko pranešimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *