Europos Centrinio Banko Valdančioji taryba gruodžio 18 d. nusprendė nekeisti trijų pagrindinių palūkanų normų, o ECB vadovė Christine Lagarde spaudos konferencijoje patvirtino, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu turėtų stabilizuotis ties 2 % tikslu.
Daugiau šia tema: Euras ir ekonomika, ECB
Palūkanų normų sprendimas
Valdančioji taryba nusprendė palikti nepakeistas visas tris pagrindines ECB palūkanų normas: indėlių galimybės palūkanų norma išlieka 2,00 %, pagrindinių refinansavimo operacijų – 2,15 %, o ribinio skolinimosi galimybės – 2,40 %.
ECB pabrėžia, kad pinigų politika ir toliau bus formuojama remiantis gaunamais ekonominiais ir finansiniais duomenimis bei kiekvieno posėdžio metu, iš anksto neįsipareigojant konkrečiai palūkanų normų krypčiai.
Infliacijos ir augimo prognozės
Atnaujintos Eurosistemos ekspertų prognozės rodo, kad bendroji infliacija vidutiniškai sieks 2,1 % 2025 m., 1,9 % 2026 m., 1,8 % 2027 m. ir vėl pasieks 2,0 % 2028 m.
Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto kainų, prognozuojama 2,4 % 2025 m., 2,2 % 2026 m. ir 1,9 % 2027 m. Paslaugų kainų augimas mažėja lėčiau nei tikėtasi, todėl 2026 m. prognozės buvo šiek tiek padidintos.
Ekonomikos augimo prognozės buvo pagerintos: euro zonos BVP augimas turėtų siekti 1,4 % 2025 m., 1,2 % 2026 m. ir 1,4 % 2027–2028 m., daugiausia dėl stipresnės vidaus paklausos.
Spaudos konferencijos akcentai
Spaudos konferencijoje ECB vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad euro zonos ekonomika išlieka atspari sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje. Darbo rinka išlieka stipri – nedarbo lygis spalį siekė 6,4 % ir yra arti istorinių žemumų.
Ji taip pat akcentavo būtinybę stiprinti euro zonos ekonomiką per struktūrines reformas, investicijas į infrastruktūrą ir gynybą, bei pažangą kuriant taupymo ir investicijų sąjungą ir skaitmeninį eurą.
Rizikos ir neapibrėžtumas
ECB atkreipia dėmesį į išliekančias rizikas: geopolitinę įtampą, galimus prekybos sutrikimus ir finansų rinkų nepastovumą. Tuo pat metu didesnės gynybos ir infrastruktūros išlaidos gali paspartinti ekonomikos augimą.
Infliacijos perspektyvos taip pat išlieka neapibrėžtos – jas gali veikti energijos kainų svyravimai, darbo užmokesčio dinamika ir klimato politikos priemonės, įskaitant planuojamą ES ETS2 sistemos įvedimą.
Finansinės sąlygos
ECB pažymi, kad bankų sektorius išlieka atsparus, o skolinimo sąlygos stabilios. Vidutinės palūkanų normos naujoms paskoloms ir būsto kreditams pastaraisiais mėnesiais reikšmingai nesikeitė.
Makroprudencinė politika ir toliau laikoma pagrindine gynybos linija nuo finansinių disbalansų kaupimosi.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko informaciją.
