ECB analizė rodo, kad skaitmeniniai bankai euro zonoje pinigų politikos pokyčius perduoda kitaip nei tradiciniai bankai.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Greitesnės reakcijos į palūkanų pokyčius
Europos Centrinio Banko tyrimas atskleidžia, kad skaitmeniniai bankai greičiau reaguoja į palūkanų normų pokyčius, ypač indėlių srityje. Kai 2022–2023 metais ECB didino palūkanų normas, internetiniai bankai sparčiau ir labiau kėlė indėlių palūkanas nei tradiciniai bankai.
Tai siejama su tuo, kad klientai skaitmeninėse platformose gali lengviau palyginti pasiūlymus ir greičiau pakeisti banką. Dėl to internetiniai bankai patiria didesnį spaudimą išlaikyti klientus konkurencingomis sąlygomis.
Tačiau paskolų palūkanų normos skaitmeniniuose bankuose kilo lėčiau, todėl jų pelno maržos sumažėjo labiau nei tradicinių bankų.
Nauji iššūkiai pinigų politikai ir stabilumui
ECB pažymi, kad bankų skaitmenizacija stiprina vadinamąjį finansavimo kanalą pinigų politikos perdavimo mechanizme. Tai reiškia, kad indėlių kainodara tampa jautresnė centrinių bankų sprendimams.
Prasidėjus palūkanų mažinimo etapui 2024–2025 metais, skaitmeniniai bankai taip pat greičiau mažino indėlių palūkanas, tačiau paskolų palūkanos išliko stabilesnės.
Ekspertai įspėja, kad ilgalaikis spaudimas pelningumui gali kelti iššūkių finansiniam stabilumui. Todėl priežiūros institucijoms rekomenduojama atidžiau stebėti skaitmeninių bankų finansavimo struktūrą ir jų atsparumą rinkos pokyčiams.
ECB teigimu, skaitmeninių bankų plėtra ateityje gali reikšmingai pakeisti pinigų politikos veikimą euro zonoje.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko informaciją.*
