Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narys Piero Cipollone teigia, kad skaitmeninis euras sustiprins europiečių mokėjimų laisvę, sumažins verslo kaštus ir padidins Europos finansinį atsparumą.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Europos Centrinis Bankas pabrėžia, kad sprendimas kurti skaitmeninį eurą dar nereiškia jo neišvengiamo įvedimo. Pasak ECB vykdomosios valdybos nario Piero Cipollone, skaitmeninis euras bus išleistas tik tuo atveju, jei bus priimti atitinkami ES teisės aktai. Vis dėlto, ECB jau dabar mato aiškią pridėtinę vertę piliečiams ir verslui.
Skaitmeninis euras būtų centrinio banko išleidžiami pinigai skaitmeninėje erdvėje – tarsi grynųjų pinigų atitikmuo internetu. Šiandien grynieji negali būti naudojami apsiperkant internetu ar kai kuriose skaitmeninėse paslaugose, o skaitmeninis euras leistų išsaugoti centrinių bankų pinigų naudojimo galimybes visose situacijose.
ECB atkreipia dėmesį, kad dabartinė skaitmeninių mokėjimų rinka Europoje yra labai fragmentuota. Gyventojai ir verslai priversti naudoti kelias skirtingas sistemas, kurios ne visada veikia tiek internete, tiek fizinėse parduotuvėse. Skaitmeninis euras leistų naudotis viena universalia mokėjimo priemone visoje Europos Sąjungoje.
Ypatingas dėmesys skiriamas mažoms ir vidutinėms įmonėms. ECB vertinimu, skaitmeninis euras galėtų reikšmingai sumažinti skaitmeninių mokėjimų kaštus, nes nebūtų taikomi tarptautinių kortelių schemų mokesčiai. Tai sustiprintų smulkaus verslo konkurencines galimybes, ypač tokiose ekonomikose kaip Kipras.
Dar vienas svarbus aspektas – Europos strateginis savarankiškumas. Šiuo metu apie 70 proc. kortelių mokėjimų Europoje apdorojami ne Europos bendrovių. ECB teigimu, toks priklausomumas kelia rizikų mokėjimų sistemos atsparumui, todėl skaitmeninis euras būtų svarbus žingsnis stiprinant Europos finansinį saugumą.
Kalbėdamas apie bankų stabilumą, Piero Cipollone pabrėžė, kad ECB nuo pat pradžių numatė apsaugos priemones. Skaitmeninis euras nebus palūkanas generuojanti priemonė, bus taikomi laikymo limitai, o mokėjimai bus atliekami tiesiogiai iš banko sąskaitų, taip sumažinant riziką masiškai perkelti indėlius.
Privatumas taip pat įvardijamas kaip kertinis principas. ECB teigimu, internetinių mokėjimų atveju bankas nematys, kas kam moka, o neprisijungus prie interneto atliekami mokėjimai užtikrins dar aukštesnį privatumo lygį – sandorio detales žinos tik mokėjimo dalyviai.
Pagal dabartinį tvarkaraštį, teisėkūros procesas ES institucijose galėtų būti užbaigtas iki 2026 m. pabaigos. Jei teisės aktai bus priimti, ECB planuoja bandomąjį skaitmeninio euro etapą pradėti 2027 m., o visišką parengtį pasiekti iki 2029 m.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko informaciją.*
Šaltinis: European Central Bank