Europos Centrinis Bankas pabrėžia, kad sveiki vandenynai yra svarbi pasaulio ekonomikos dalis ir turi reikšmingą poveikį klimato stabilumui bei finansinėms sistemoms. Vandenynų degradacija gali didinti ekonominį neapibrėžtumą ir komplikuoti pinigų politikos formavimą.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Vandenynai dengia daugiau kaip 70 procentų Žemės paviršiaus ir atlieka esminį vaidmenį tiek planetos ekosistemose, tiek pasaulio ekonomikoje. Nepaisant to, jų reikšmė ekonominei veiklai dažnai yra nepakankamai įvertinama. Vandenynų ekonomika, apimanti žvejybą, turizmą ir pakrančių pramonę, sudaro reikšmingą pasaulinės ekonomikos dalį ir yra svarbus darbo vietų bei pajamų šaltinis daugelyje regionų.
Per pastaruosius 25 metus vandenynų ekonomika išaugo iki maždaug 2,3 trilijono eurų. Didžiausias augimas pastebimas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, tačiau jūrų ekonomikos sektoriai išlieka svarbūs ir Europoje. Europos Sąjungoje su jūra susijusios veiklos sukuria apie 251 mlrd. eurų pridėtinės vertės ir užtikrina milijonus darbo vietų įvairiuose sektoriuose.
Vandenynai kaip klimato reguliavimo sistema
Be tiesioginės ekonominės naudos, vandenynai taip pat atlieka svarbią funkciją kovojant su klimato kaita. Nuo pramonės revoliucijos laikų jie absorbavo maždaug trečdalį žmonijos išmetamo anglies dioksido ir daugiau nei 90 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukauptos perteklinės šilumos.
Šis procesas padeda stabilizuoti pasaulio klimatą ir mažina ekstremalių temperatūrų svyravimus. Tačiau vandenynų gebėjimas absorbuoti šilumą ir anglies dioksidą nėra neribotas. Pastaraisiais metais mokslininkai fiksuoja rekordines jūros vandens temperatūras, kurios turi įtakos jūrų ekosistemoms ir gali sustiprinti ekstremalius meteorologinius reiškinius.
Didėjanti vandens temperatūra taip pat lemia jūros lygio kilimą dėl šiluminio vandens plėtimosi ir tirpstančių ledynų. Nuo 1900 metų pasaulinis jūros lygis pakilo apie 21 centimetrą, o kilimo tempas pastaraisiais dešimtmečiais dar labiau paspartėjo.
Ekonominės rizikos ir poveikis finansiniam stabilumui
Vandenynų būklės blogėjimas gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių. Pavyzdžiui, peržvejojimas, buveinių nykimas ir klimato kaita mažina žuvų išteklius ir gali paveikti maisto tiekimo grandines. Tai gali turėti įtakos kainų stabilumui ir sukelti papildomą spaudimą ekonomikai.
Be to, pakrančių ekosistemų nykimas silpnina natūralią apsaugą nuo audrų ir potvynių. Tai didina infrastruktūros pažeidžiamumą ir gali sukelti didesnius finansinius nuostolius tiek vietos bendruomenėms, tiek nacionalinėms ekonomikoms. Kadangi apie 65 procentai pasaulio ekonominės veiklos vyksta 100 kilometrų atstumu nuo pakrančių, šios rizikos gali turėti plataus masto pasekmių.
Europos Centrinio Banko vertinimu, tokie pokyčiai gali didinti makroekonominį neapibrėžtumą ir apsunkinti ekonominių prognozių rengimą. Jei vandenynai prarastų gebėjimą absorbuoti anglies dioksidą, klimato kaitos mažinimas pareikalautų daug didesnių investicijų ir technologinių sprendimų.
Tarptautinės pastangos apsaugoti vandenynus
Ekspertai pabrėžia, kad vandenynų apsauga yra ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominės politikos klausimas. Pastaraisiais metais tarptautiniu lygiu imtasi įvairių iniciatyvų siekiant sustiprinti jūrų ekosistemų apsaugą ir skatinti tvarią jūrų ekonomikos plėtrą.
2025 metais Jungtinių Tautų konferencijoje dėl vandenynų buvo paskelbta apie reikšmingus finansinius įsipareigojimus jūrų apsaugos ir mokslinių tyrimų srityje. Europos Komisija skyrė apie 1 mlrd. eurų vandenynų mokslui ir apsaugai, o tarptautiniai investuotojai bei viešosios finansų institucijos pažadėjo papildomas investicijas tvarios jūrų ekonomikos projektams.
Taip pat 2026 metų pradžioje įsigaliojo tarptautinė Aukštųjų jūrų sutartis, leidžianti kurti saugomas teritorijas tarptautiniuose vandenyse. Šios sutarties tikslas – iki 30 procentų tarptautinių vandenų apsaugoti taikant specialius aplinkosaugos režimus ir veiklos apribojimus.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko pranešimą.
