Naujausi Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų lūkesčių apklausos (CES) duomenys atskleidė, kad geopolitiniai sukrėtimai daro pamatines įtakas namų ūkių ekonominiams įsitikinimams. Tyrėjų vertinimu, neseniai prasidėjęs karas Irane veikia euro zonos vartotojų lūkesčius per labai panašius kanalus kaip ir 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą – per augančias energijos kainas bei padidėjusį makroekonominį neapibrėžtumą. Tačiau šį kartą naujas geopolitinis šokas susiduria su giliais praeities „randais“, kuriuos paliko neseniai išgyventas infliacijos šuolis.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Karas Irane ir stiprėjančios stagfliacijos prognozės
2026 m. kovo mėnesio apklausos duomenys, surinkti praėjus vos mėnesiui nuo karo Irane pradžios, rodo staigų vartotojų nuotaikų pasikeitimą link stagfliacinio scenarijaus – situacijos, kai vienu metu auga kainos ir traukiasi ekonomika. Vartotojų trumpalaikės infliacijos prognozės ateinantiems 12 mėnesių vidutiniškai šoktelėjo net 2,5 procentinio punkto, o ekonomikos augimo lūkesčiai krito apie 1,2 procentinio punkto. Nors bendras poslinkis link stagfliacijos šiuo metu yra šiek tiek švelnesnis nei po paveldo invazijos į Ukrainą, pamatas išlieka jautrus.
Dar didesnį susirūpinimą tyrėjams kelia vidutinės trukmės (trijų metų) infliacijos lūkesčiai. 2026 m. kovo mėnesį jie fiksavo 0,87 procentinio punkto augimą. Svarbu tai, kad vartotojų pasiskirstymas, tikintis aukštesnės infliacijos vidutiniu laikotarpiu, išaugo dar prieš Irano konfliktą, todėl naujausi vertinimai startavo nuo pastebimai aukštesnio atskaitos taško nei 2022 m.. Kadangi vartotojai linkę ekstrapoliuoti savo trumpalaikes baimes į ateitį, išlieka reali rizika, kad vidutinės trukmės infliacijos lūkesčiai euro zonoje gali būti koreguojami dar labiau į viršų.
„Dvigubas randas“ ir pamatinis pasitikėjimo centralizuotu banku vaidmuo
ECB tinklaraštyje pabrėžiama, kad namų ūkiai šiuo metu išgyvena paveldo reiškinį, vadinamą „dvigubu randu“. Viena vertus, atmintyje yra gyvas neseniai patirtas didžiausias pastarųjų laikmečių infliacijos šuolis. Tyrimai rodo, kad vartotojai, išgyvenę aukštą infliaciją, lieka jai itin dėmesingi net kainoms stabilizavusios. Pavyzdžiui, 2023 m. pradžioje infliacijai siekiant 8,6%, kainų pokyčius sekė pusė vartotojų; 2025 m. rugpjūtį, infliacijai priartėjus prie tikslo, šis rodiklis sumenko tik iki 41%, o prasidėjus karui Irane akimirksniu vėl grįžo prie 50% ribos. Kita vertus, paveldo susirūpinimas dėl geopolitinių konfliktų poveikio asmeninei finansinei situacijai išliko aukštas tiek 2024, tiek 2025 metais, o tai tiesiogiai slopina vartojimą bei skatina atlyginimų spaudimą.
Šioje nestabilioje aplinkoje esminiu saugikliu tampa visuomenės pasitikėjimas Europos Centriniu Banku. CES duomenys rodo, kad vartotojai, kurie laiko centrinį banką patikimu ir kredibiliu, į geopolitinius šokus reaguoja kur kas ramiau ir savo infliacijos prognozes paveldo tikslais didina gerokai mažiau nei tie, kurių pasitikėjimas institucija yra žemas. Tyrėjų vertinimu, kadangi vartotojai šiuo metu yra maksimaliai sutelkę dėmesį į ekonomines naujienas, ECB turi unikalią galimybę per aiškią, efektyvią ir pamatines pinigų politikos kryptis paaiškinančią komunikaciją sustiprinti visuomenės pasitikėjimą ir neleisti infliacijos lūkesčiams galutinai atitrūkti nuo siekiamo 2 proc. tikslo.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko (ECB) medžiagą.
