Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomosios valdybos narys Philipas R. Lane’as, sakydamas pagrindinę kalbą Azijos pinigų politikos forume Singapūre, išsamiai įvertino fundamentalų Europos vaidmens pokytį pasaulio ekonomikoje. Centrinio banko vyriausiasis ekonomistas pabrėžė, kad Azijos – ir ypač Kinijos – ekonominė galia bei pramoninė branda dabar daro tokią didelę įtaką euro zonai, jog šio regiono makroekonominiai šokai Bendrijos BVP pradėjo veikti beveik identiška jėga kaip ir tradiciniai sukrėtimai Jungtinėse Valstijose.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Decoupling tendencijos ir dramatiškai išaugusi konkurencija pramonėje
P. Lane’as pažymėjo, kad euro zona istoriškai išlieka labai atvira ekonomika, kurios įmonių dalyvavimas pasaulinėse vertės grandinėse per pastaruosius tris dešimtmečius padvigubėjo, o pati Azija tapo svarbesne galutinio Europos eksporto kryptimi nei JAV. Tačiau pastaraisiais metais užfiksuotas aiškus prekybos atskyrimas (angl. *decoupling*): kol pasaulinė prekyba po pandemijos sėkmingai atsigavo, euro zonos eksporto apimtys demonstravo nuoseklų smukimą. Šį reiškinį lemia vadinamasis „antrasis Kinijos šokas“ – Pekinas ne tik nebėra vien pigios gamybos centras, bet dabar masiškai kuria ir eksportuoja aukštos bei vidutiniškai aukštos technologinės kokybės prekes. Dėl to Kinijos eksporto krepšelis tapo labiau panašus į Europos pamatą nei bet kurios kitos didžiosios valstybės, o tiesioginė konkurencija persikėlė į pačią ES vidaus rinką.
Konkurencinį spaudimą stiprina ir išaugę energetinių išteklių kainų skirtumai. Po pastarųjų metų dujų krizės Europos chemijos, automobilių bei mašinų pramonė patyrė rimtų struktūrinių randų, tuo tarpu Kinija sparčiai diversifikavo energijos šaltinius, užsitikrindama prieigą prie pigesnių rusiškų žaliavų ir masiškai diegdama atsinaujinančią energetiką. Nors pigus kiniškas importas padėjo Europai pažaboti pramoninių prekių infliaciją, stipri priklausomybė nuo vieno regiono kelia didžiulį pažeidžiamumą. Pavyzdžiui, net 70 proc. retųjų žemių elementų, naudojamų Europos elektromobilių magnetuose ir vėjo turbinose, atkeliauja tiesiai iš Kinijos.
Pažangus ECB modelių rinkinys ir atsakas į globalius sukrėtimus
Savo kalboje P. Lane’as pristatė naujausią ECB kiekybinių tyrimų infrastruktūrą, skirtą simuliuoti, kaip išorės rizikos transformuoja euro zonos aplinką. Kadangi joks vienas modelis negali apimti visų globalios ekonomikos niuansų, ECB naudoja integruotą jų rinkinį. Makroekonominių prognozių etapams naudojami „ECB-Global“ ir struktūrinis „ECB-BASE“ modeliai. Atliktas „ECB-Global“ rekalibravimas patvirtino, kad Kinijos augimo šoko poveikis pasauliui nuo 2000 m. pradžios išaugo dvigubai, tuo tarpu pati Kinija tapo gerokai mažiau jautri išorės paklausos svyravimams. Šis modelis taip pat buvo pritaikytas operatyviai įvertinti neseniai, 2026 m. pradžioje, kilusį Vidurinių Rytų konfliktą, kuomet dėl trikdžių Hormūzo sąsiauryje teko modeliuoti neigiamus scenarijus su naftos kaina iki 145 JAV dolerių už statinę.
Greta šių įrankių ECB įdiegė itin detalius gamybos tinklų modelius, tokius kaip „MCMS-ONKIO“, apimantį 44 pramonės sektorius. Šis įrankis parodė, kad net ir nedidelis Kinijos eksporto ribojimas retiesiems pamatiniams elementams (kaip fiksuota 2025 m. balandį ir spalį) sukelia grandininę kainų reakciją visoje downstream grandinėje, o gamybos tinklų įtraukimas net 40 proc. padidina ir prailgina energetinių šokų sukeltą core infliacijos efektą. Galiausiai, naujasis netiesinis „DREAM“ modelis leidžia tirti ilgalaikius struktūrinius lūžius, pavyzdžiui, Kinijos klimato politikos poveikį: nustatyta, kad jei Kinijos dekarbonizacija vyks per žaliosios energijos produktyvumo didinimą, Europa patirs ilgalaikių struktūrinių konkurencingumo praradimų.
Užbaigdamas pranešimą, P. Lane’as akcentavo, kad euro zonos pinigų politika negali mechaniškai reaguoti į valiutų kursų ar palūkanų normų diferencijuotus pokyčius užsienyje – sprendimai privalo būti priimami tik tiksliai identifikavus pirminį šoką, sukėlusį šiuos svyravimus rėmuose. Kadangi globalūs veiksniai (įskaitant JAV politiką bei energetikos kainas) sudaro daugiau nei pusę euro zonos trumpalaikių palūkanų normų judėjimo, pažangūs struktūriniai modeliai išlieka nepakeičiamu ECB įrankiu tvariam kainų stabilumui užtikrinti.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko medžiagą.
