Europos aplinkos agentūros (EEA) naujausias vertinimas rodo, kad oro kokybės gerėjimo tendencija tęsiasi jau devynioliktus metus, tačiau daugiau kaip 95 % miestų gyventojų vis dar kvėpuoja užterštu oru, o smulkiosios kietosios dalelės 2023 m. prisidėjo prie daugiau kaip 180 tūkst. priešlaikinių mirčių.
Daugiau šia tema: Aplinkosauga, EEA
Naujausiame EEA sveikatos ir oro kokybės vertinime nurodoma, kad smulkiųjų kietųjų dalelių (PM2.5), azoto dioksido (NO₂) ir ozono (O₃) poveikis per pastaruosius beveik du dešimtmečius reikšmingai sumažėjo. Vis dėlto oro tarša išlieka didžiausia aplinkos keliama sveikatos grėsme Europoje, ypač miestuose.
Ką rodo 2023 m. duomenys?
EEA duomenimis, 2023 m. smulkiosios kietosios dalelės virš pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų ribų prisidėjo prie 180 000 mirčių ES, ozonas – prie 63 000, o azoto dioksidas – prie 34 000 mirčių. Jei oro tarša būtų sumažinta iki PSO lygio, visos šios mirtys galėjo būti išvengtos.
Didžiausią neigiamą poveikį patiria rytų ir pietryčių Europos šalys, kur oro taršos lygis, palyginti su kitais regionais, išlieka aukštesnis. Vertinime pateikti ir kiekvienos šalies faktų suvestinės, kuriose galima rasti detalesnius nacionalinius duomenis.
Ne tik mirtys: blogėja gyvenimo kokybė
Oro tarša lemia ne tik priešlaikines mirtis, bet ir įvairias sveikatos problemas. Nuo astmos iki išeminės širdies ligos ar plaučių vėžio – daugelis susirgimų susiję su ilgalaikiu užteršto oro poveikiu. Naujausi moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad oro tarša gali būti vienas iš demencijos rizikos veiksnių, o jos ligos našta yra didesnė nei kitų panašių ligų.
Naujos ES oro kokybės taisyklės: tikslas – PSO lygis
2024 m. įsigaliojusi atnaujinta aplinkos oro kokybės direktyva priartina ES standartus prie PSO gairių. Nors tai reikšmingas žingsnis, EEA pabrėžia, kad kelias iki visiškai švaraus oro dar ilgas – oro tarša vis dar sukelia tūkstančius mirčių ir ilgalaikių ligų, ypač urbanizuotose teritorijose.
Oro taršai įtakos turi ne tik transportas, pramonė ar energetika, bet ir klimato kaitos sukelti reiškiniai – pvz., šilumos bangos, kurios gali sustiprinti sveikatos rizikas jautriausioms gyventojų grupėms.
Kontekstas: ilgalaikė EEA stebėsena
EEA analizė apima 41 Europos šalį, remiantis 2021 m. PSO gairėmis. Turkija neįtraukta į PM2.5 vertinimą dėl nepakankamo fono matavimo stočių skaičiaus. Agentūra nuo 2014 m. vertina mirčių skaičių, susijusį su oro tarša, ir pateikia skaidrius, metus iš metų palyginamus duomenis.
Kaip ir ankstesniais metais, šių skirtingų teršalų sveikatos poveikiai nėra sumuojami, siekiant išvengti duomenų dubliavimosi. Tai taikoma tiek mirtingumo, tiek sergamumo vertinimams.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos aplinkos agentūros informaciją.
