Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Energetikos kainų pulsas Lietuvoje: elektra brango lėčiau nei ES, dujos brangsta dėl krizės, o dyzelinas išlieka brangesnis už benziną

Energetikos kainų pulsas Lietuvoje: elektra brango lėčiau nei ES, dujos brangsta dėl krizės, o dyzelinas išlieka brangesnis už benziną
Prasidėjus 2026–2027 metų šildymo sezonui, Lietuvos gyventojai ir verslas atidžiai skaičiuoja energetikos išlaidas. Naujausi Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo nevienareikšmį vaizdą: nors didmeninė elektros kaina spalį šalyje padidėjo 5 proc., o galutinis tarifas gyventojams augo 2,6 proc., elektra Lietuvoje išlieka penkta pigiausia Europos Sąjungoje ir beveik 35 proc. pigesnė už ES vidurkį. Tuo pat metu gamtinių dujų biržos kainos dėl pasaulinės energetikos įtampos perkopė 90 Eur/MWh ribą, o centrinis šildymas lapkritį pabrango daugiau nei 13 proc. Šiek tiek lengviau atsikvėpti leidžia tik degalinių švieslentės – pingant naftai, benzinas ir dyzelinas Lietuvoje pastarosiomis dienomis po truputį pigo, nors dyzelinas dėl akcizų politikos tebėra gerokai brangesnis už benziną.

Elektra: augimas lėtesnis nei ES, o tinklą stiprina kaupikliai

LEA duomenimis, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje spalio mėnesį siekė 113,6 Eur/MWh – 5 proc. daugiau nei rugsėjį. Pagrindinės brangimo priežastys buvo dvi: antroje mėnesio pusėje 50–60 proc. sumažėjusi vietos vėjo jėgainių generacija bei sustabdytas pigios elektros importo šaltinis – Suomijos „Olkiluoto 3“ atominės elektrinės reaktorius. Galutinė elektros kaina buitiniams vartotojams Lietuvoje pakilo 2,6 proc. – iki 31,4 ct/kWh (tai 20,3 proc. daugiau nei prieš metus).

Visgi, palyginti su likusia Europa, Lietuvos padėtis atrodo palankiai: vidutinė didmeninė elektros kaina ES spalį šoktelėjo net 19 proc., todėl lietuviška kaina buvo 34,6 proc. mažesnė už ES vidurkį ir penkta mažiausia visoje Bendrijoje. Skaičiuojant visus dešimt šių metų mėnesių, didmeninė elektra Lietuvoje (vidutiniškai 100 Eur/MWh) yra 11,5 proc. pigesnė nei ES vidurkis. Be to, spalį perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ prie tinklo prijungė tris naujus elektros energijos kaupiklių parkus (168 MW galios), kurie ateityje padės sušvelninti kainų šuolius esant nepalankioms oro sąlygoms.

Gamtinės dujos ir degalai: akcizų įtaka bei pasauliniai svyravimai

Gerokai daugiau nerimo kelia gamtinių dujų rinka. Dėl geopolitinių sukrėtimų ir mažesnio nei įprasta Europos dujų saugyklų užpildymo Nyderlandų TTF biržoje dujų kaina lapkričio viduryje svyruoja apie 85–92 Eur/MWh (lapkričio pradžioje trumpam buvo viršijusi ir 105 Eur/MWh), nors dar vasarą laikėsi ties 45–53 Eur/MWh riba. Tai tiesiogiai veikia verslą ir dujomis besišildančius gyventojus, nors buitiniams vartotojams iki metų pabaigos dar galioja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinti pusmečio tarifai (66–93 ct/m³ su PVM, priklausomai nuo suvartojimo grupės).

Degalų rinkoje lapkričio pirmoje pusėje matoma nuosaiki korekcija žemyn: atpigus žaliai naftai, Lietuvoje vidutinė 95 markės benzino kaina nukrito iki maždaug 1,79 Eur/l, o dyzelino – iki 2,18–2,19 Eur/l. Tačiau išlieka ryškus kainų disbalansas: skirtingai nei daugelyje Vakarų Europos šalių, kur benzinas ir dyzelinas kainuoja panašiai, Lietuvoje dyzelinas yra maždaug 40 centų brangesnis už benziną. Tai lemia pastaraisiais metais įgyvendintas „žaliojo kurso“ ir akcizų didinimo sprendimų paketas bei CO₂ dedamoji, kuri smarkiausiai apkrovė būtent dyzelinį kurą.

Šildymo sezono prognozės ir Vyriausybės pozicija

Lapkričio mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje šoktelėjo 13,55 proc. – iki 8,63 ct/kWh (be PVM), o pagrindinė to priežastis yra daugiau nei 58 proc. per metus pabrangęs biokuras bei brangiau superkama šiluma iš nepriklausomų gamintojų. Visgi Lietuva išlieka pigiausia tarp Baltijos šalių (Latvijoje ir Estijoje šiluma kainuoja vidutiniškai 8,58 ct/kWh), o mažiausia kaina tarp sostinių fiksuojama Vilniuje (8,17 ct/kWh).

VERT ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad per visą 2026–2027 m. šildymo sezoną šilumos tarifas bus apie 13–25 proc. aukštesnis nei praėjusią žiemą, tačiau galutines sąskaitas gyventojams turėtų sušvelninti šiltesni nei įprastai rudens orai bei sukauptas 37 proc. biokuro rezervas. Tuo metu valdančioji koalicija ir Vyriausybė pripažįsta didėjančią energetikos kainų naštą: premjeras ir koalicijos taryba jau sutarė įvesti viršpelnio mokestį degalų gamybos įmonėms (iš kurio surinktos lėšos galėtų būti nukreiptos energijos kaupiklių plėtrai ir gyventojų kompensacijoms), o dėl tolimesnio akcizų kėlimo temų vyriausybėje vyksta atsargios diskusijos, siekiant išvengti naujo infliacijos šuolio.

Šis straipsnis parengtas remiantis Lietuvos institucijų ir nacionalinės žiniasklaidos duomenimis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *