Europos Sąjunga iki 2030 metų galėtų net 30 kartų padidinti pažangiųjų biodegalų pramoninius gamybos pajėgumus, jeigu bus užtikrinta kryptinga ES lygmens parama ir suderinta žemės ūkio bei energetikos politika.
Daugiau šia tema: Tyrimai ir inovacijos, Horizon Europe
Tai teigiama naujoje ataskaitoje, kurioje analizuojama, kaip pažangieji biodegalai gali prisidėti prie ES transporto sektoriaus išmetamųjų teršalų mažinimo ir kartu stiprinti Europos pramoninį konkurencingumą. Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad pažangieji biodegalai gali būti gaminami tvariai pačioje Europoje, neapsiribojant priklausomybe nuo importuojamų technologijų ar žaliavų.
Reikalingos investicijos ir parama
Siekiant pasiekti ES tikslus, iki 2030 m. kasmet reikėtų nuo 3,8 iki 7,5 mlrd. eurų finansinės paramos naujų pažangiųjų biodegalų gamyklų statybai. Papildomai dar 700 mln. – 1,25 mlrd. eurų per metus būtų reikalingi tiesioginei paramai ūkininkams ir žaliavų tiekėjams, užtikrinant tvarių žaliavų tiekimą.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad tokia parama būtina siekiant sumažinti atotrūkį tarp biodegalų gamybos savikainos ir iškastinio kuro rinkos kainų. Ilgalaikėje perspektyvoje, ypač po 2030 m., finansavimo poreikiai dar labiau išaugtų.
Derinimas su ES politika
Ekspertų teigimu, finansinės priemonės turėtų būti derinamos su administraciniais sprendimais. Ypač svarbu geriau suderinti Bendrąją žemės ūkio politiką su Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva, taip pat tobulinti registrus ir tvarumo sertifikavimo sistemas.
Pažangieji biodegalai jau įtraukti į svarbiausias ES iniciatyvas – „Fit for 55“ paketą, „ReFuelEU Aviation“, „FuelEU Maritime“, „REPowerEU“ biometano tikslus bei „Net Zero Industry Act“. Ataskaita taip pat remia tolesnes diskusijas dėl tvaraus transporto investicijų plano ir CO₂ standartų peržiūros.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos informaciją.*
