Europos Sąjungos įstatymų leidėjai oficialiai pritarė naujai, pastebimai griežtesnei Bendrijos migrantų politikai, kuria siekiama suvaldyti neblėstančią nelegalios migracijos krizę. Vienu iš labiausiai diskutuojamų ir reikšmingiausių šios reformos elementų tapo pritarimas migrantų deportacijos centrų steigimui už pačios ES teritorijos ribų. Šis strateginis žingsnis žymi esminį Europos požiūrio pasikeitimą į prieglobsčio prašytojų srautų valdymą ir sukelia karštas diskusijas tarp žmogaus teisių gynėjų bei griežto kurso šalininkų.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Dėl ko konkrečiai susitarė ES įstatymų leidėjai
Esminis naujojo susitarimo lūžis yra Europos Parlamento narių pritarimas kurti specialias tranzito ar deportacijos stovyklas trečiosiose šalyse, esančiose už ES išorinių sienų. Į šiuos centrus bus siunčiami migrantai, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti arba kurie neturi teisinio pagrindo likti Bendrijos teritorijoje, kur jie lauks galutinio išsiuntimo į savo kilmės šalis. Tokiu būdu ES tikisi sumažinti naštą savo vietinėms prieglobsčio sistemoms ir panaikinti paskatas nelegaliai kirsti žemyno sienas.
Be deportacijos centrų, naujoji reforma numato gerokai griežtesnes pirminio migrantų tikrinimo procedūras prie ES išorinių sienų. Tai apima privalomą biometrinių duomenų rinkimą, greitą saugumo bei sveikatos būklės įvertinimą ir pagreitintą nelegalių imigrantų grąžinimo procesą, jei nustatoma, kad asmuo akivaizdžiai neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Taip pat įvedamas solidarumo mechanizmas, įpareigojantis visas ES nares prisidėti prie migrantų naštos dalijimosi – arba priimant nustatytą kvotą prieglobsčio prašytojų, arba mokant finansines kompensacijas nukentėjusioms pasienio šalims.
Naujųjų taisyklių įsigaliojimo terminai ir politinis fonas
Nors politinis pritarimas šiai griežtesnei migrantų politikai jau yra pasiektas, pilnas naujųjų taisyklių įsigaliojimas reikalauja teisinio ir techninio pasirengimo, nes valstybės narės privalo pritaikyti savo nacionalinius įstatymus prie naujojo paketo reikalavimų. Kadangi deportacijos centrų kūrimas už ES ribų priklauso nuo sutarčių su trečiosiomis šalimis (tokiomis kaip Albanija, Tunisas ar kitos Šiaurės Afrikos valstybės), praktinis sistemos paleidimas vyks etapais, o pilna apimtimi taisyklės pradės veikti po pereinamojo laikotarpio.
Šis balsavimas Briuselyje vyko itin įtemptame politiniame fone, kuomet Europoje pastebimai stiprėja dešiniosios ir konservatyvios politinės jėgos, reikalaujančios visiškos sienų kontrolės. Daugelis Europos lyderių neslėpė, kad šios reformos priėmimas buvo būtinas siekiant išvengti Šengeno zonos subyrėjimo, nes kai kurios šalys jau pradėjo vienašališkai grąžinti kontrolę prie savo vidinių sienų. Nepaisant pasiekto susitarimo, žmogaus teisių organizacijos jau išreiškė susirūpinimą, kad migrantų laikymas už ES ribų esančiuose centruose gali sukelti rimtų humanitarinių problemų ir apsunkinti teisinę prieglobsčio prašytojų apsaugą.
Smūgis šiai politikai išlieka aktualus, o diskusijos dėl jos įgyvendinimo tik prasideda.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
